Vienumo fenomeną tyrinėjanti sociologė: įgūdis būti su savimi yra išmokstamas

„Silpna karta žmonių, kuri negali būti vieni su savo mintimis“, - sako sociologė dr. Milda Pivoriūtė. Naujausi tyrimai rodo, kad ilgalaikis vienišumas gali būti toks pat žalingas sveikatai kaip rūkymas ar nutukimas. Tačiau kartu psichologai ir sociologai vis dažniau kalba apie kitą pusę - sąmoningai pasirinktą vienumą. Kodėl apie šį fenomeną vis dar kalbame kaip apie įtartiną pasirinkimą? Apie vienumos ir vienišumo skirtumus, jų vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir apie tai, ar gebėjimas būti vienam yra brandos ženklas, pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologe dr. Milda Pivoriūte. Ved. Ignas Klėjus.

„Vienintelis kelias Rusijai laimėti karą prieš Vakarus – įtikinti mus, kad mes negalime laimėti“, - sako komunikacijos ekspertas Vytautas Matulevičius. Savo knygoje „Baimės frontas“ Vytautas analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus naratyvai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės. Ne vienus metus dirbantis komunikacijos srityje, Vytautas Matulevičius pabrėžia, kad svarbiausia gynybos linija yra mūsų galvose, todėl turime dažniau ir garsiau kalbėti apie tikrą tiesą. Pokalbis su juo laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis ruoniams atspindi ir aplinką, kurioje gyvena ir patys žmonės“, – sako Vaida Survilienė. Mokslininkė pripažįsta, nors šiuo metu Baltijos jūros būklė nėra tragiška, tačiau išlieka vis dar bloga, ir atvirauja, jog kasdien žuvies iš šios jūros valgyti nedrįstų. Pokalbis apie ruonių gyvenimą, mokslininko ekspedicijų kasdienybę, pasiruošimą ir pamokas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Vaida Surviliene.Ved. Ignas Klėjus.

„Mane domina žmonės, kurie dėl pernelyg įprasto gyvenimo neįeina į istoriją“, - sako dokumentinės fotografijos kūrėjas Artūras Morozovas, išleidžiantis fotoesė knygą „Sutikau žmogų“, pasakojančią apie socialinę atskirtį, vienišumą ir karinių konfliktų paveiktus gyvenimus, tačiau čia esmine ašimi išlieka įprasta žmogaus kasdienybė. Nuo 2006 m. pradėjęs dirbti fotožurnalistu, Artūras savo darbais nušvietė įvairius Lietuvos bei Europos įvykius, savo fotografijose nagrinėjo jautrias socialines temas ir dokumentavo karinius konfliktus Sakartvele, Ukrainoje, pokonfliktines situacijas Čečėnijoje ir kitose pasaulio vietose. Ar tokia fotografija greitai besikeičiančiame pasaulyje vis dar išlaiko savo vertę? Kokios fotografijų istorijos labiausiai pakeitė Artūro gyvenimą ir kaip iš lėto patirti kito žmogaus kasdienybę?Ved. Ignas Klėjus

„Turim klaidingą įsivaizdavimą, kad viskas, kas geriausia, turi būti didmiestyje“, - sako architektas Gintaras Balčytis. Kauno, Vilkaviškio ir šiuo metu statomos Druskininkų autobusų stočių architektas, kurio darbai buvo aprašyti užsienio architektūros žurnaluose kaip puikūs pavyzdžiai. Už savo darbus architektas buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Gintaras Balčytis teigia, jog šiais laikais iš architekto reikalaujama darbą atlikti greitai ir pigiai. Tačiau, gyvenant pasaulyje, kuriame visi skuba, galbūt architektūra vis dar išlaiko teisę į lėtumą?Ved. Ignas Klėjus

„Mėnulis yra bandymų aikštelė prieš keliones į Marsą“, - sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Vidas Dobrovolskas. Paskutinį kartą žmogaus koja Mėnulyje žengė 1972-aisiais. Praėjo daugiau nei pusė amžiaus ir žmonės į Mėnulį ruošiasi grįžti per artimiausią dešimtmetį. O visai netrukus galėsime išvysti „Artemis II“ misiją - skrydį aplink Žemės palydovą, kuris turėtų įvykti ne anksčiau nei 2026 metų vasario 6 d. ir ne vėliau nei balandžio vidurys. Apie šį sugrįžimą į Mėnulį, „Artemis II“ misiją ir tai, ką ji reiškia mums, žmonėms, pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofiziku Vidu Dobrovolsku.Ved. Ignas Klėjus

Praėjo vos kiek daugiau nei šimtas metų nuo rentgeno atradimo, o šiandien jau mokame ne tik žiūrėti į kaulus. Galime matyti judantį kraują, tirpstančius trombus, aneurizmų ir arterijų sieneles. Galime įvesti mažą kateterį į kraujagyslę, keliauti ja tarsi greitkeliu ir iš vidaus atstatyti kraujotaką.„Ramybė ir neskubėjimas yra geras draugas“, - sako intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas Andrejus Afanasjevas, kurio specializacija tokios kraujagyslių operacijos – insultų, aneurizmų, aortos ir kitų kraujagyslių ligų gydymas. Apie technologijų virsmą medicinoje, intervencinę radiologiją, gydytojo kasdienybę ir darbą intensyviuose kraujagyslių greitkeliuose pokalbis su gydytoju.Ved. Ignas Klėjus

Kas nutinka kūrybiškumui, kai mūsų mintis užima šimtai valandų, praleistų socialiniuose tinkluose? Šiame „Tuzino“ epizode kūrybingumo mokslininkė ir trenerė Ieva Martinaitytė kalba apie kūrybiškumą, kurį galima ugdyti, treniruoti ir, praradus, vėl atgauti. 15 metų tyrinėjanti kūrybiškumą organizacijose, Ieva dirba su pasaulinėmis įmonėmis, padėdama komandoms kurti drąsiau ir spręsti problemas kitaip.Ką daryti, jei kūrybiškumą paralyžiuoja baimė būti netobulam? Ką mes vartojame socialiniuose tinkluose kiekvieną dieną ir kaip tai formuoja mūsų vaizduotę? Apie kūrybą kaip kasdienybės praktiką – nuo vaikystės iki suaugusiųjų užblokuotų idėjų – pokalbyje su kūrybingumo mokslininke ir trenere dr. Ieva Martinaityte.Ved. Ignas Klėjus

„Tai pati šalčiausia vieta visatoje“, - apie didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją CERN sako čia dirbantis fizikas dr. Gediminas Šarpis. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje organizacijoje mokslininkai atlieka eksperimentus, siekdami suprasti elementariasias daleles ir sąveikas tarp jų. 100 metrų gylyje po žeme įrengtame 27 km ilgio Didžiajame hadronų greitintuve vykstantys dalelių susidūrimai leidžia ieškoti naujų reiškinių, stengiantis įminti daugiau visatos paslapčių. Gediminas Šarpis teigia, jog tyrinėjant smulkiausias mūsų materijos sudedamąsias dalis siekia atsakyti į klausimą - kodėl mūsų visatoje išvis kažkas egzistuoja? Kas yra antimaterija? Ar įmanoma suvokti, kodėl turime sąmonę ir ar siela egzistuoja?Ved. Ignas Klėjus

„Kartais šie sapnai tampa šeimos turtu“, - sako psichologė-psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė, besigilinanti į didžiųjų sapnų fenomeną. Nors šiuolaikinis mokslas negali tiksliai atsakyti, kokią prasmę turi mūsų sapnai, psichoanalitikai naktines mūsų kelionės po vidinį pasaulį nagrinėja simbolių kalba. Didieji sapnai tarsi reikšmingos ir ryškios naktinės patirtys rodė kryptį, o kartais atspindėjo nelengvą kasdienybę ne vienai pasaulio ir Lietuvos istorinei asmenybei svarbiu jų gyvenimo etapu. Būtent šiuos didžiuosius sapnus, aprašytus Lietuvos istorinių asmenybių dienoraščiuose ir prisiminimuose, nagrinėja Elona Lovčikienė.Ved. Ignas Klėjus.