20 metų vaikų vėžį gydanti gydytoja: darbas su vaikais išmokė optimizmo

„Kiekvieną dieną pamatau kažką naujo“, – sako skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas. Prieš dešimtmetį parašęs knygą „Pragaro ambulatorija“, tapusia bestseleriu, gydytojas teigia, jog per šį laiką pasikeitė požiūris į žmogų, prasmę ir mirtį. Su kuo kasdien susiduria gyvybes gelbstintys skubios medicinos gydytojai ir kaip pavyksta valdyti savo ir kitų žmonių emocijas? Pokalbis su skubios medicinos gydytoju, LRT laidos „Gydytojas Andrius“ vedėju Andriumi Černausku.Ved. Ignas Klėjus.

„Kai kartais dejuojama dėl smulkmenų, norisi pasikviesti žmones pas mus į skyrių“, – sako vaikų onkohematologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Sonata Šaulytė-Trakymienė. 20 metų gydanti vaikų vėžį ir kraujo ligas, gydytoja teigia, jog požiūris į šias ligas net medicinos moksle yra pasikeitęs - vaikus siekiame išgyti kiek įmanoma mažiausia sveikatos kaina, minimalizuojant chemoterapijos toksiškumą kitoms organų sistemoms. Kaip per 20 metų keitėsi požiūris į vėžį? Kaip atrodo gydytojo kasdienybė, dirbant su sunkiai sergančiais vaikais?Ved. Ignas Klėjus

„Kartais nėra aiškių ribų, kur prasideda ir baigiasi vienas organizmas“, – sako biologė, rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, Kopenhagos universitete tyrinėjusi grybų ir augalų ryšius, sujungtus per plika akimi nematomą tinklą. Daugiau kaip 90 % augalų turi ryšių su grybais, o Ieva teigia, jog mes, žmonės, esame nuo to priklausomi. Nors Ieva savo tyrėjos kelią pradėjo kaip biologė, šiuo metu ji studijuoja ir filosofiją. Dar daugiau – Ieva 2024 metais išleido savo debiutinį romaną „Pozuotoja“, kuris jau pelnė 3 literatūros ir meno premijas. Kaip akimi nematomas grybų ryšių tinklas susijęs su viskuo, kas gyva? Kas tai gali atsakyti – filosofija ar biologija?Ved. Ignas Klėjus.

„Silpna karta žmonių, kuri negali būti vieni su savo mintimis“, - sako sociologė dr. Milda Pivoriūtė. Naujausi tyrimai rodo, kad ilgalaikis vienišumas gali būti toks pat žalingas sveikatai kaip rūkymas ar nutukimas. Tačiau kartu psichologai ir sociologai vis dažniau kalba apie kitą pusę - sąmoningai pasirinktą vienumą. Kodėl apie šį fenomeną vis dar kalbame kaip apie įtartiną pasirinkimą? Apie vienumos ir vienišumo skirtumus, jų vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir apie tai, ar gebėjimas būti vienam yra brandos ženklas, pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologe dr. Milda Pivoriūte. Ved. Ignas Klėjus.

„Vienintelis kelias Rusijai laimėti karą prieš Vakarus – įtikinti mus, kad mes negalime laimėti“, - sako komunikacijos ekspertas Vytautas Matulevičius. Savo knygoje „Baimės frontas“ Vytautas analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus naratyvai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės. Ne vienus metus dirbantis komunikacijos srityje, Vytautas Matulevičius pabrėžia, kad svarbiausia gynybos linija yra mūsų galvose, todėl turime dažniau ir garsiau kalbėti apie tikrą tiesą. Pokalbis su juo laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis ruoniams atspindi ir aplinką, kurioje gyvena ir patys žmonės“, – sako Vaida Survilienė. Mokslininkė pripažįsta, nors šiuo metu Baltijos jūros būklė nėra tragiška, tačiau išlieka vis dar bloga, ir atvirauja, jog kasdien žuvies iš šios jūros valgyti nedrįstų. Pokalbis apie ruonių gyvenimą, mokslininko ekspedicijų kasdienybę, pasiruošimą ir pamokas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Vaida Surviliene.Ved. Ignas Klėjus.

„Mane domina žmonės, kurie dėl pernelyg įprasto gyvenimo neįeina į istoriją“, - sako dokumentinės fotografijos kūrėjas Artūras Morozovas, išleidžiantis fotoesė knygą „Sutikau žmogų“, pasakojančią apie socialinę atskirtį, vienišumą ir karinių konfliktų paveiktus gyvenimus, tačiau čia esmine ašimi išlieka įprasta žmogaus kasdienybė. Nuo 2006 m. pradėjęs dirbti fotožurnalistu, Artūras savo darbais nušvietė įvairius Lietuvos bei Europos įvykius, savo fotografijose nagrinėjo jautrias socialines temas ir dokumentavo karinius konfliktus Sakartvele, Ukrainoje, pokonfliktines situacijas Čečėnijoje ir kitose pasaulio vietose. Ar tokia fotografija greitai besikeičiančiame pasaulyje vis dar išlaiko savo vertę? Kokios fotografijų istorijos labiausiai pakeitė Artūro gyvenimą ir kaip iš lėto patirti kito žmogaus kasdienybę?Ved. Ignas Klėjus

„Turim klaidingą įsivaizdavimą, kad viskas, kas geriausia, turi būti didmiestyje“, - sako architektas Gintaras Balčytis. Kauno, Vilkaviškio ir šiuo metu statomos Druskininkų autobusų stočių architektas, kurio darbai buvo aprašyti užsienio architektūros žurnaluose kaip puikūs pavyzdžiai. Už savo darbus architektas buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Gintaras Balčytis teigia, jog šiais laikais iš architekto reikalaujama darbą atlikti greitai ir pigiai. Tačiau, gyvenant pasaulyje, kuriame visi skuba, galbūt architektūra vis dar išlaiko teisę į lėtumą?Ved. Ignas Klėjus

„Mėnulis yra bandymų aikštelė prieš keliones į Marsą“, - sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Vidas Dobrovolskas. Paskutinį kartą žmogaus koja Mėnulyje žengė 1972-aisiais. Praėjo daugiau nei pusė amžiaus ir žmonės į Mėnulį ruošiasi grįžti per artimiausią dešimtmetį. O visai netrukus galėsime išvysti „Artemis II“ misiją - skrydį aplink Žemės palydovą, kuris turėtų įvykti ne anksčiau nei 2026 metų vasario 6 d. ir ne vėliau nei balandžio vidurys. Apie šį sugrįžimą į Mėnulį, „Artemis II“ misiją ir tai, ką ji reiškia mums, žmonėms, pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofiziku Vidu Dobrovolsku.Ved. Ignas Klėjus

Praėjo vos kiek daugiau nei šimtas metų nuo rentgeno atradimo, o šiandien jau mokame ne tik žiūrėti į kaulus. Galime matyti judantį kraują, tirpstančius trombus, aneurizmų ir arterijų sieneles. Galime įvesti mažą kateterį į kraujagyslę, keliauti ja tarsi greitkeliu ir iš vidaus atstatyti kraujotaką.„Ramybė ir neskubėjimas yra geras draugas“, - sako intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas Andrejus Afanasjevas, kurio specializacija tokios kraujagyslių operacijos – insultų, aneurizmų, aortos ir kitų kraujagyslių ligų gydymas. Apie technologijų virsmą medicinoje, intervencinę radiologiją, gydytojo kasdienybę ir darbą intensyviuose kraujagyslių greitkeliuose pokalbis su gydytoju.Ved. Ignas Klėjus