Marijam pravėrė videožaidimų kūrimo užkulisius: ši industrija dažnai žmones išnaudoja

„Kovoju prieš žmones, kurie panorėję mano gyvenimą gali sugadinti“, – sako aktyvi videožaidimų dalyvė ir kritikė Marijam Didžgalvytė. Ji aktyviai tyrinėja videožaidimų ir politikos sankirtas, atskleidžia negailestingus videožaidimų industrijos užkulisius ir kaip ši milijardų žmonių kasdienė pramoga keičia elgesį, politines pažiūras ar net estetiką. Visa tai ji atskleidžia savo debiutinėje knygoje „Videožaidimai keičia pasaulį. Kas laimi?“, kuri išversta į kelias užsienio kalba, o „The Guardian“ kūrinį paskelbė viena iš geriausių 2024-ųjų knygų. Šiuo metu Marijam dirba rinkodaros vadove BAFTA apdovanojimus pelniusioje videožaidimų studijoje. Apie nepaprastai įvairų videožaidimų pasaulį pokalbis laidoje.Ved. Ignas Klėjus

„Žmonės vis dar galvoja, kad tai tiesiog blogas charakterio bruožas“, – sako priešmenstruacinį sindromą tyrinėjanti neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė. Nors PMS vis dar tapatinamas su stereotipiniais juokeliais, tyrimai rodo, kad didžioji dalis moterų iš tiesų jaučia šio sindromo simptomus kiekvieną mėnesį, o daliai jų šie pokyčiai sutrikdo kasdienius darbus ir santykius. Kas vyksta smegenyse kiekvieną menstruacijų ciklo mėnesį ir kodėl PMS pasireiškia, tyrinėja neuromokslininkė, Vilniaus universiteto prof. dr. Ramunė Grikšienė. Ji viena iš pirmųjų mokslininkių pasaulyje pradėjusi plačiau kalbėti apie moterų neurobiologijos tyrimų svarbą. Pokalbis su ja laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

„NASA vengia kalbėti, kad tai naujos kosmoso lenktynės“, – apie žmonių misijas į Mėnulį sako astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė. Artemis II įgula, tapę toliausiai nuo Žemės į kosmosą nuskriejusiais žmonėmis, sėkmingai grįžo į Žemę. Tačiau kokius siekius mums atskleidžia noras įsikurti Mėnulyje? Kuo jis įdomus mokslininkams? Ar jis galėtų tapti dar viena konfliktų vieta? Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizike dr. Renata Minkevičiūte.Ved. Ignas Klėjus.

„Man tai atnešė prasmės ir vilties būti šioje Žemėje“, – sako kino režisierė, dokumentikos kūrėja Aistė Žegulytė, atradusi grybų pasaulį. Naujausiame savo filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ kino kūrėja pasakoja apie tai, kaip mikroskopiniai grybai keičia, transformuoja, ardo visa tai, kas aplink mus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad neišvengiamai nyksta mūsų sukurti daiktai, o vėliau – ir mes patys, tačiau į pasaulį žvelgdami per mikroskopą, galime suprasti, kad viskas tiesiog įgauna naują formą. Kuo ypatingas šių plika akimi nematomų, grybų pasaulis? Kodėl filmui buvo planuojama pasigaminti specialų mikroskopą? Ir kaip atrodo restauravimo biologų darbas, siekiant kūrinius apsaugoti nuo ardančio grybų poveikio?Pokalbis su kino režisiere Aiste Žegulyte ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Prano Gudyno restauravimo centro restauravimo technologe-biologe Olga Ščit Latoniene.Ved. Ignas Klėjus.

„Kiekvieną dieną pamatau kažką naujo“, – sako skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas. Prieš dešimtmetį parašęs knygą „Pragaro ambulatorija“, tapusia bestseleriu, gydytojas teigia, jog per šį laiką pasikeitė požiūris į žmogų, prasmę ir mirtį. Su kuo kasdien susiduria gyvybes gelbstintys skubios medicinos gydytojai ir kaip pavyksta valdyti savo ir kitų žmonių emocijas? Pokalbis su skubios medicinos gydytoju, LRT laidos „Gydytojas Andrius“ vedėju Andriumi Černausku.Ved. Ignas Klėjus.

„Kai kartais dejuojama dėl smulkmenų, norisi pasikviesti žmones pas mus į skyrių“, – sako vaikų onkohematologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Sonata Šaulytė-Trakymienė. 20 metų gydanti vaikų vėžį ir kraujo ligas, gydytoja teigia, jog požiūris į šias ligas net medicinos moksle yra pasikeitęs - vaikus siekiame išgyti kiek įmanoma mažiausia sveikatos kaina, minimalizuojant chemoterapijos toksiškumą kitoms organų sistemoms. Kaip per 20 metų keitėsi požiūris į vėžį? Kaip atrodo gydytojo kasdienybė, dirbant su sunkiai sergančiais vaikais?Ved. Ignas Klėjus

„Kartais nėra aiškių ribų, kur prasideda ir baigiasi vienas organizmas“, – sako biologė, rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, Kopenhagos universitete tyrinėjusi grybų ir augalų ryšius, sujungtus per plika akimi nematomą tinklą. Daugiau kaip 90 % augalų turi ryšių su grybais, o Ieva teigia, jog mes, žmonės, esame nuo to priklausomi. Nors Ieva savo tyrėjos kelią pradėjo kaip biologė, šiuo metu ji studijuoja ir filosofiją. Dar daugiau – Ieva 2024 metais išleido savo debiutinį romaną „Pozuotoja“, kuris jau pelnė 3 literatūros ir meno premijas. Kaip akimi nematomas grybų ryšių tinklas susijęs su viskuo, kas gyva? Kas tai gali atsakyti – filosofija ar biologija?Ved. Ignas Klėjus.

„Silpna karta žmonių, kuri negali būti vieni su savo mintimis“, - sako sociologė dr. Milda Pivoriūtė. Naujausi tyrimai rodo, kad ilgalaikis vienišumas gali būti toks pat žalingas sveikatai kaip rūkymas ar nutukimas. Tačiau kartu psichologai ir sociologai vis dažniau kalba apie kitą pusę - sąmoningai pasirinktą vienumą. Kodėl apie šį fenomeną vis dar kalbame kaip apie įtartiną pasirinkimą? Apie vienumos ir vienišumo skirtumus, jų vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir apie tai, ar gebėjimas būti vienam yra brandos ženklas, pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologe dr. Milda Pivoriūte. Ved. Ignas Klėjus.

„Vienintelis kelias Rusijai laimėti karą prieš Vakarus – įtikinti mus, kad mes negalime laimėti“, - sako komunikacijos ekspertas Vytautas Matulevičius. Savo knygoje „Baimės frontas“ Vytautas analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus naratyvai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės. Ne vienus metus dirbantis komunikacijos srityje, Vytautas Matulevičius pabrėžia, kad svarbiausia gynybos linija yra mūsų galvose, todėl turime dažniau ir garsiau kalbėti apie tikrą tiesą. Pokalbis su juo laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis ruoniams atspindi ir aplinką, kurioje gyvena ir patys žmonės“, – sako Vaida Survilienė. Mokslininkė pripažįsta, nors šiuo metu Baltijos jūros būklė nėra tragiška, tačiau išlieka vis dar bloga, ir atvirauja, jog kasdien žuvies iš šios jūros valgyti nedrįstų. Pokalbis apie ruonių gyvenimą, mokslininko ekspedicijų kasdienybę, pasiruošimą ir pamokas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Vaida Surviliene.Ved. Ignas Klėjus.