„Viduje jaučiausi, kad meluoju.“ Monikos Pundziūtės kelias atgal į save

Tą kartą 2009-aisiais, kai Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje nebuvo susieti su jokiais kitais rinkimais, balsuoti atėjo tik kas penktas rinkėjas – antras mažiausias rezultatas visoje ES. Kad šiemet to išvengtume, politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ savanoriai skirtinguose Lietuvos miestuose surengė 22 kandidatų debatus. NARA studijoje rinkiminį savaitgalį lankosi šios iniciatyvos koordinatorės Aušrinė ir Guoda. Pilna publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ep-rinkimai-zinau-ka-renku Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Jau ilgiau nei mėnesį dešimtys tūkstančių žmonių Sakartvele kone kasdien renkasi į gatves pasisakyti prieš užsienio įtakos įstatymą, kuris paprasčiau vadinamas rusišku. Kritikai sako, kad valdantieji jį nukopijavo nuo Rusijoje veikiančio užsienio agentų įstatymo, skirto susidoroti su oponentais. Protestuotojai nesitraukia, nepaisant to, kad policija juos muša ir spardo, naudoja vandens patrankas ir ašarines dujas. Nepaisant masinių protestų ir prezidentės veto, valdančioji partija „Kartveliška svajonė“ įstatymą priėmė. Jis turėtų įsigalioti per 60 dienų. Įvairios apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procentų kartvelų palaiko euroatlantinę integraciją. Tačiau, žvelgiant į tai, kas vyksta Sakartvele, panašiau, kad šalis suka priešinga kryptimi. Lieka vienas dažniausių klausimų apie Sakartvelą – kaip šalyje, kurioje tiek žmonių nori įstoti į Europos Sąjungą, valdžioje jau daugiau nei dešimtmetį yra prorusiška partija? Regina Jegorova-Askerova, Kaukazo šalių ekspertė, 14 metų gyvenanti Sakartvele, kur dirba nevyriausybinės moterų teisių organizacijos „Kvinna Till Kvinna“ vadove Pietų Kaukazo šalims, užsienio įtakos įstatymą vadina Sakartvele vykstančių antidemokratinių procesų pikų. Per kelis pastaruosius metus valdantieji, išnaudodami visuomenės baimę ir skaldančius naratyvus, sistemingai keitė rinkimų įstatymus, įvedė mokesčių sistemos pakeitimus, įvedė abortų moratoriumą ir grasina bloginti LGBTQ+ žmonių padetį Sakartvele.

„Mes nemokame priimti kitokių nuomonių. Esame labai linkę nurašyti – kad tai, kaip aš mąstau, yra teisinga, o kaip kiti mąsto – kažkaip neteisinga. Ir net jeigu racionaliai taip sau nepasakytume, intuityviai vis tiek dauguma žmonių taip linkę galvoti“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.  Savo tyrimais dažniausiai ji analizuoja piliečių ir valstybės santykį. Šiuo metu kartu su kolegomis Ainė Ramonaitė atlieka tyrimą apie Lietuvos visuomenės poliarizaciją ir paramą demokratinėms institucijoms. Artėjant šį sekmadienį vyksiantiems prezidento rinkimams ir stebint takoskyrą tarp kandidatų, ši tema tapo atspirties tašku NARA tinklalaidei.  

In recent years, Vilnius has become a safe haven for people from different countries fleeing war, prosecution or simply wanting to start a new life in the EU. This week at NARA podcast we are discussing what it means to be a foreigner in Vilnius today as the shadow of Russia's war in Ukraine transforms the city once again. In this episode you will hear Ira Hoisa, a Ukrainian DJ and electronic music artist who came to Vilnius as a refugee after her home city of Chernihiv was attacked by Russia's army; Pavel Kirpikau, a sound designer originally from Belarus; and Samantha Lippett, artist and curator of independent radio initiatives, originally from London. They all came to Vilnius at different times but made the city their home. The discussion is hosted by Karolis Vyšniauskas, the editor of NARA podcast. The question of who is a foreigner in Vilnius and who is not, and what factors – the language you speak, the passport you have – decide that, is at the heart of this conversation. Hear it in full at the players above or below.   See photos of the episode: https://nara.lt/en/articles-en/international-vilnius   Support NARA's work: https://contribee.com/nara 

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“. Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus. Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Šiemet Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose pirmą kartą dėstytas tinklalaidžių kūrybos kursas. Studentai gavo užduotį: sukurti iki septynių minučių trukmės garsinį pasakojimą, kurio centre – žmogus, atsidūręs situacijoje, kurioje jam reikia veikti. NARA tinklalaidėje išgirskite septynis darbus, reprezentuojančius temų ir prieigų įvairovę. Epizode skamba šie kūriniai: Už mokyklos tvoros: evakuacija iš mokytojos perspektyvos (nuo 2:31 min) Autoriai Emilija Pociūtė ir Edvinas Kučinskas Spalio 13-ąją šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių gavo grasinančius laiškus apie paliktus sprogmenis. Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos mokytoja Silvija turėjo evakuoti vaikus – ir išlaikyti šaltą protą. Aug(in)ti be tėvo šalia (nuo 9:45 min) Autoriai Rytis Skamarakas, Liepa Svirskaitė ir Vida Trinkaitė Ieva paauglystėje neteko saugaus prieglobsčio, kurį gaudavo iš tėčio. Būdama aštuoniolikos ji sužinojo, kad laukiasi. Ji nusprendė auginti sūnų viena ir suteikti jam tai, ko trūko jai pačiai. Aktyvistas (nuo 16:16 min) Autorės Gabrielė Aputytė ir Viktorija Jefremova Lentvaryje, ant Graužio ežero kranto, prieš ketverius metus pastatytas viešas lauko tualetas. Bet jo durys vietiniams gyventojams yra užrakintos. Lentvariškiui Erlandui ši situacija tapo didesnio jo nepasitenkinimo visuomene iliustracija. Skerdikas (nuo 23:07 min) Autorės Raminta Majauskaitė ir Justina Ramanauskaitė Šakiuose esančioje skerdykloje Antanas dirba 36-erius metus. Kai pradėjo dirbti, jis sapnuodavo, kad gyvuliai, kuriuos paskerdė, ateina jo sutrypti. Garsinė dokumentika išsamiai papasakoja, kaip mėsa ateina į mūsų lėkštes. „Gyvulys jaučia. <...> O juk valgom tai visi“, – sako Antanas. Studentas vienuolyne (nuo 30:54 min) Autorės Kamilė Petrauskaitė ir Goda Kirkilaitė Ieškodamas bendraminčių, Vilniaus universiteto studentas Deividas apsigyveno ne bendrabutyje, bet Šv. Jono brolių vienuolyne. „Aš žinojau, kad noriu gyventi tarp žmonių, kurie bent kiek panašūs į mane“, – sako jis. Ar jam pavyko? Klientų problemos (nuo 37:06 min) Autorės Aurelija Plokštytė ir Urtė Pipynytė Aptarnavimo srityje dirbantys žmonės dažnai ne savo noru tampa it psichologais, sugeriančiais klientų istorijas. Buvusi Vilniaus „Kmyninės“ pardavėja Marija ir „Narvesen“ kiosko pardavėjas Linas atsidūrė istorijas priimančiųjų pusėje – ir į tai reagavo skirtingai. Per ligą į savanorystę (nuo 44:15 min) Autorės Indrė Baltrušaitytė ir Daiva Grigalevičiūtė Kovodama su vėžiu, Brigita pamatė, kad nuo jos daug žmonių nusisuko, nežinodami, kaip su ja bendrauti. Ilgos valandos palatoje ją paskatino sugrįžti į ligoninę kaip „Niekieno vaikų“ (iniciatyvos, suteikiančios emocinę paramą vaikams, likusiems be artimųjų priežiūros ligoninėse) savanorę. *** Tinklalaidžių kūrybos kursą Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams sukūrė ir vedė NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Kviestiniai svečiai paskaitose buvo Vaida Pilibaitytė (LRT Radijas), Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė (NARA), Kata Bitowt (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Christina Kaghadou (tinklalaidė „The Syrian Trials“). Vienas iš pagrindinių kurso tikslų – padėti studentams atrasti savo autentiškus balsus ir savitas prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursas skatino pasitelkti garsą ne kaip priedą, bet kaip lygiavertį partnerį kuriant pasakojimą. Kaip kurso aptarime sakė viena studentė: „Supratau, kad garsas yra pašnekovas, o ne foninis dalykas. Kad jis iš savęs pasakoja istoriją.“ Visus Vilniaus universiteto tinklalaidžių kurso studentų kūrinius išgirskite dalyko „Soundcloud“ profilyje. Epizodo redaktorius Karolis Vyšniauskas, iliustracijos autorė – Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki)

Viena populiariausių Lietuvos dainininkių ir dainų autorių išsilaisvino iš vadybos kontrolės ir sugrįžo prie tokios muzikos, kokią visada norėjo kurti. Jos ryžtas transformuotis tapo tema pirmajam 2024-ųjų NARA podkasto epizodui. Ilgą laiką viskas, prie ko Monika Pundziūtė prisiliesdavo, tapdavo auksu. Būdama aštuoniolikos ji laimėjo „X faktorių“, gavusi 70 tūkst. televizijos žiūrovų balsų. Pirmoji daina, išleista Monique vardu, šiandien pasiekusi 23 milijonus perklausų. Monika turi dar bent penkiolika dainų, kurių perklausos viršijo milijoną. Tik buvo viena problema: tai nebuvo muzika, kurią ji norėjo kurti. „Kuo toliau, su kiekviena išleista daina, mes ėjom, tuo toliau aš ėjau nuo savęs“, – NARA podkastui sako Monika. „Aš bijodavau žmonių gatvėje, bijodavau būti atpažinta, dėl to, kad viduje jaučiausi, kad meluoju visiems. Kad manęs nemato tokios, kokia esu. Ir kai kalbasi su manimi, kai žiūri į mane, jie nemato manęs – ir tik aš tai žinau.“ Išgirskite visą Monikos Pundziūtės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku. Epizode panaudoti Monikos dainų įrašų pirminių versijų fragmentai. Pilnas aprašymas ir Kęstučio Žilionio fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-monique Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Noura Al-Mawed and Michael Rantisi, students from Vilnius University and Vilnius Tech, are two of only a few Palestinians living in Lithuania. In this episode of NARA podcast they share their hopes and grief, as the destruction of Gaza continues. Conversation hosted by Karolis Vyšniauskas and Austėja Pūraitė. See the full description and photographs. Support NARA's journalism: https://contribee.com/nara 

NARA tinklalaidėje šiandien dalinamės interviu su Rafaeliu Gimelsteinu (fotografijoje) – restorano „Cvi parkas“ Vilniuje įkūrėju, DJ'ėjumi, vienu riedlenčių sporto Lietuvoje pradininkų. Po „Hamas“ teroro atakos spalio 7-ąją pasaulio žydai solidarizavosi su Izraelyje nužudytais tautiečiais. Dalies jų skausmą greitai pakeitė nerimas dėl Izraelio kraštutinės dešinės vyriausybės atsako. „Aš jaučiuosi brolis ir pusbrolis žmonių, kurie žuvo. Su žydais, izraeliečiais, jaučiuosi kaip giminaitis. Aš maksimaliai jaučiau liūdesį, neviltį, skausmą. Bet jokio keršto (noro) nebuvo“, – prisimena Rafaelis. „Man tai yra košmaras. Aš matau verkiantį vaiką – aš nežiūriu, iš kur jis yra. Aš matau sprogimą – įsivaizduoju, koks jausmas būti tame name. Ir labiausiai baisu, kad suprantu, jog mes klimpstam į dar gilesnę problemą, kurią išgydyti bus dar sunkiau“, – tęsia jis, kalbėdamas apie situaciją Gazoje ir Izraelyje. Viena Rafaelio šeimos pusė buvo nužudyta lietuvių baltaraiščių, o kita – išgelbėta kitų lietuvių. Su sese jie buvo vieninteliai žydai vaikai lietuvių mokykloje Vilniuje. Šiuo interviu, per vieno žmogaus istoriją, siekiame geriau suprasti Lietuvos žydų santykį su Izraeliu – valstybe, kurią daugelis jų matė kaip saugius namus po to, kai 95% Lietuvos žydų buvo išnaikinti II pasaulinio karo metu, taip pat ir kaimynų lietuvių rankomis. Spalio 7-osios teroro ataka, kai „Hamas“ nariai nužudė 1,400 izraeliečių ir pagrobė virš 200 jų įkaitais, šią saugumo idėją stipriai sukompromitavo. Atsakomosios atakos iš Izraelio pusės į Gazą – ypač tankiai apgyvendintą, „Hamas“ kontroliuojamą teritoriją – tęsiasi ketvirta savaitė. Palestiniečių žūčių skaičius, Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, viršijo 9 tūkst., tarp jų daugiau nei trečdalis – vaikai. Vilniuje gyvenantis Rafaelis karo eskalaciją stebi su dideliu nerimu. O arčiau namų jis bijo augančių antisemitinių atakų Europoje, Europos žydams vėl suteikiančių kolektyvinę bausmę. „Šiuo momentu aš nepalaikau Izraelio vyriausybės veiksmų. Kaip žydas, nepalaikau to proceso, kuriame mes esame. Žydams reikia turėti namus. Tik nežinau ar procesas, kuriame mes esame, yra teisingas pasiekti taiką“, – sako Rafaelis interviu NARA tinklalaidei. Su Rafaeliu Gimelsteinu kalbasi Karolis Vyšniauskas. Išgirskite visą pokalbį garsiniame interviu.  Publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/rafael-gimelstein-izraelis-palestina Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Vidurio Rytus ir tarptautinį saugumą tiriančios mokslininkės kalbasi apie Izraelio ir Palestinos konflikto priešistorę ir pasekmes, aukų skaičiui nuo praėjusio šeštadienio viršijus keturis tūkstančius. Publikacija ir Bertos Tilmantaitės fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ieva-koreivaite-egle-murauskaite-izraelis-palestina-gaza  Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  Šis epizodas yra projekto „Perspectives“ dalis. „Perspectives“ yra naujas daugialypės ir konstruktyvios Europos žurnalistikos vardas iš dalies finansuojamas Europos sąjungos.