Skaitmeninius antrininkus Silicio slėnyje kūręs Paulius Jurčys: tai nauja gyvybės forma

„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nuo informacijos, klimato krizių, karų ir nuolatinio nesaugumo jausmo? O gal kaip tik vaikų turėjimas yra vienas esminių žmogaus egzistencijos elementų?Laidoje – pokalbis su Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu dr. Gediminu Karobliu.Ved. Ignas Klėjus.

„Privatumas gali išnykti“, – sako dirbinio intelekto tyrėjas ir teisininkas dr. Paulius Jurčys. Baigęs universitetus Vilniuje, Harvarde ir Japonijoje, Paulius 10 metų gyvena Silicio slėnyje, ten su kolegomis kūrė skaitmeninių žmogaus antrininkų technologiją. Kam priklauso žmogaus duomenys? Kur naudosime savo skaitmeninius antrininkus, kuris kalba ir mąsto kaip mes? Ir kokie mokslinę fantastiką primenantys scenarijai ateityje gali tapti realybe?Ved. Ignas Klėjus.

„Kartais tarp milijonų donorų nerandame nė vieno tinkamo“, – sako kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis gydytojas dr. Andrius Žučenka. Per gyvenimą žmogaus organizmas pagamina tonas kraujo ląstelių, nors dauguma mūsų apie tai niekada nesusimąstome. Kiekvieną sekundę mūsų kaulų čiulpai pagamina kelis milijonus naujų kraujo ląstelių, per kitą sekundę didelė dalis kitų pasenusių žūsta. Tai nuolat atsinaujinanti ir kintantį gyva sistema. Tačiau kartais kraujas suserga, o šis įvykis gali pakeisti visą žmogaus gyvenimą.Pokalbis apie kraujo ligų gydytojo kasdienybę ir nepaprastą kaulų čiulpų transplantaciją su hematologu dr. Andriumi Žučenka.Ved. Ignas Klėjus.

Dar visai neseniai manėme, kad žmogaus smegenys beveik nesikeičia. Tačiau XX amžiaus pabaigoje šį požiūrį sudrebino neuroplastiškumo tyrimai. Paaiškėjo, kad žmogaus smegenys nuolat persitvarko: mokosi, prisitaiko, kuria naujus neuroninius ryšius ir net po sunkių traumų kartais gali iš dalies atstatyti prarastą funkciją. Kitaip tariant, mūsų gyvenimo būdas ir aplinka tiesiogine prasme formuoja smegenis. Tačiau nauji neuromokslo tyrinėjimai rodo, jog smegenų plastiškumo savybė nėra vien tik geras dalykas. Kodėl? Apie tai pokalbis su mokslininke, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorante Ieva Šiugždaite.Ved. Ignas Klėjus.

Nesvarbu, kiek jums metų, tikėtina, vaikystėje daugelis mūsų gyveno pieštuose pasauliuose. Vieni rytais žiūrėdavo animacinius serialus, kiti pasinerdavo į pieštų personažų gyvenimus komiksuose. Bet kodėl žmones taip traukia piešti pasauliai? Kodėl komiksai ir animacija tapo ne tik pramoga, bet ir viena stipriausių šiuolaikinės kultūros kalbų? Mokslininkas Tomas Mitkus, tyrinėjęs ne tik propagandą, bet ir erotiką animacijoje, teigia, kad tai įrankis papasakoti sudėtingas ir kartais egzistencines temas, o įsitikinimas, jog tai tik vaikų medija, yra klaidingas. Apie vaizduotę, animaciją, komiksus ir žmogaus poreikį kurti alternatyvas pokalbis su animacijos ir komiksų tyrėju mokslininku, Vilnius TECH dėstytoju dr. Tomu Mitkumi. (S)Ved. Ignas Klėjus.

„Nežinomybę visada bandome kažkuo užpildyti“, – sako filosofas, religijų tyrėjas dr. Adas Diržys. 2023 metais neuromokslininkas Christof Koch pripažino pralaimėjęs lažybas filosofui David Chalmers – per du dešimtmečius taip ir nepaaiškinta, kas yra sąmonė. O dalelių fizikas dr. Gediminas Šarpis šioje laidoje yra teigęs, jog „sąmonė yra įkyrus dalykas“, nes jos vis dar negalime paaiškinti.Mes galime parodyti, kurios smegenų sritys aktyvuojasi matant mylimą žmogų, bet negalime paaiškinti, kodėl tas patyrimas apskritai atsiranda. Tuo pat metu mokslas bando mistines patirtis, tokias, kaip meditacija, malda ar net spontaniškus transcendencijos išgyvenimus patikrinti racionaliai apčiuopimais būdais. Tačiau tai kelia dar daugiau klausimų: ar smegenys sukuria religines patirtis, ar tik leidžia jas patirti?Apie sąmonę ir jos tyrinėjimus – pokalbis su filosofu, religijų tyrėju dr. Adu Diržiu.Ved. Ignas Klėjus

„Kovoju prieš žmones, kurie panorėję mano gyvenimą gali sugadinti“, – sako aktyvi videožaidimų dalyvė ir kritikė Marijam Didžgalvytė. Ji aktyviai tyrinėja videožaidimų ir politikos sankirtas, atskleidžia negailestingus videožaidimų industrijos užkulisius ir kaip ši milijardų žmonių kasdienė pramoga keičia elgesį, politines pažiūras ar net estetiką. Visa tai ji atskleidžia savo debiutinėje knygoje „Videožaidimai keičia pasaulį. Kas laimi?“, kuri išversta į kelias užsienio kalba, o „The Guardian“ kūrinį paskelbė viena iš geriausių 2024-ųjų knygų. Šiuo metu Marijam dirba rinkodaros vadove BAFTA apdovanojimus pelniusioje videožaidimų studijoje. Apie nepaprastai įvairų videožaidimų pasaulį pokalbis laidoje.Ved. Ignas Klėjus

„Žmonės vis dar galvoja, kad tai tiesiog blogas charakterio bruožas“, – sako priešmenstruacinį sindromą tyrinėjanti neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė. Nors PMS vis dar tapatinamas su stereotipiniais juokeliais, tyrimai rodo, kad didžioji dalis moterų iš tiesų jaučia šio sindromo simptomus kiekvieną mėnesį, o daliai jų šie pokyčiai sutrikdo kasdienius darbus ir santykius. Kas vyksta smegenyse kiekvieną menstruacijų ciklo mėnesį ir kodėl PMS pasireiškia, tyrinėja neuromokslininkė, Vilniaus universiteto prof. dr. Ramunė Grikšienė. Ji viena iš pirmųjų mokslininkių pasaulyje pradėjusi plačiau kalbėti apie moterų neurobiologijos tyrimų svarbą. Pokalbis su ja laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

„NASA vengia kalbėti, kad tai naujos kosmoso lenktynės“, – apie žmonių misijas į Mėnulį sako astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė. Artemis II įgula, tapę toliausiai nuo Žemės į kosmosą nuskriejusiais žmonėmis, sėkmingai grįžo į Žemę. Tačiau kokius siekius mums atskleidžia noras įsikurti Mėnulyje? Kuo jis įdomus mokslininkams? Ar jis galėtų tapti dar viena konfliktų vieta? Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizike dr. Renata Minkevičiūte.Ved. Ignas Klėjus.

„Man tai atnešė prasmės ir vilties būti šioje Žemėje“, – sako kino režisierė, dokumentikos kūrėja Aistė Žegulytė, atradusi grybų pasaulį. Naujausiame savo filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ kino kūrėja pasakoja apie tai, kaip mikroskopiniai grybai keičia, transformuoja, ardo visa tai, kas aplink mus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad neišvengiamai nyksta mūsų sukurti daiktai, o vėliau – ir mes patys, tačiau į pasaulį žvelgdami per mikroskopą, galime suprasti, kad viskas tiesiog įgauna naują formą. Kuo ypatingas šių plika akimi nematomų, grybų pasaulis? Kodėl filmui buvo planuojama pasigaminti specialų mikroskopą? Ir kaip atrodo restauravimo biologų darbas, siekiant kūrinius apsaugoti nuo ardančio grybų poveikio?Pokalbis su kino režisiere Aiste Žegulyte ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Prano Gudyno restauravimo centro restauravimo technologe-biologe Olga Ščit Latoniene.Ved. Ignas Klėjus.