Civilizacijos ateitį įvertinusi paleontologė: paliksime kapines, sąvartynus ir radiaciją

Savo pirmoje knygoje – autobiografiniame romane „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“ – Kotryna Nausėdė atvirai pasakoja apie patirtis sergant valgymo sutrikimu. Jos romanas buvo nominuotas Jurgos Ivanauskaitės premijai, o pirmasis tiražas išparduotas per pusę metų. Šiuo metu ji yra gyvensenos medicinos specialistė, Geštalto psichoterapijos studentė ir padeda kitiems, turintiems iššūkių santykyje su maistu. Kaip šį kelią ėjo Kotryna? Kodėl valgymo sutrikimai nėra vien tik apie maistą? Pokalbis apie tai laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

„Net ir mažas kalnas turi savo pavojus“, – sako kalnų ir ekspedicijų medikė, paramedikė, laipiojimo instruktorė Ieva Kieraitė Aleksandrova. Šešerius metus ji dirbo Londono greitosios medicinos pagalboje, o šiandien moko kitus, kaip suteikti pagalbą ten, kur greitoji niekada neatvažiuos – kalnuose, džiunglėse, urvuose ar atokiose ekspedicijose. Kaip teisingai vertinti riziką? Ką ekstremalios situacijos atskleidžia apie mūsų psichologiją? Kiek iš tiesų mokame pasirūpinti savimi pavojingose situacijose? Pokalbis su Ieva Kieraite Aleksandrova apie kalnų ir ekspedicijų mediciną, darbą Londono greitojoje medicinos pagalboje, saugumą kalnuose, žmogaus galimybių ribas ir tai, ko gyvenimas ekstremaliomis sąlygomis gali išmokyti kiekvieną iš mūsų.Ved. Ignas Klėjus

Medikų šeimoje augęs kardiologas Andrius Berūkštis teigia niekad nejautęs spaudimo pasirinkti šį kelią. Pradėjęs nuo sportininkų širdžių, šiandien jis daugiausia laiko praleidžia rentgeno operacinėje, kur pro mažą pjūvį, keliaudamas kraujagyslėmis, gali pasiekti svarbiausias mūsų kūno vietas ir jas pagydyti. Gydytojas įsitikinęs, jog apie širdies ligas šiais laikais turime pradėti kalbėti anksti, dar vaikystėje, net ir žinant, jog medicinos mokslas atveria vis įspūdingesnes galimybes gydyti mūsų kraujagysles.Kaip atrodo kardiologo darbas operacinėje? Kiek gali pakelti mūsų širdis? Ir ką verta apie savo širdį žinoti sportuojantiems? Pokalbis su intervenciniu kardiologu, Vilniaus universiteto doc. dr. Andriumi Berūkščiu.Ved. Ignas Klėjus.

„Gyvybė - tai mažas sluoksnis tarp Žemės magmos ir beribės visatos vakuumo“, – apie gyvybės trapumą pasakoja paleontologė Simona Bekeraitė. Dvi skirtingų sričių mokslininkės – paleontologė Simona Bekeraitė ir edukologė Sandra Kairė – leidosi į Borneo atogrąžų miškus ieškoti atsakymo, kaip žmogus kuria savo santykį su aplinka ir gamta. Kodėl apie klimato kaitą žinodami daugiau nei kada nors anksčiau, keičiamės taip lėtai? Ko apie mus pačius gali išmokyti orangutanai, Birutės Galdikas tyrimai ir geologinis laikas? Pokalbis su paleontologe, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininke Simona Bekeraite ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. Sandra Kaire.Ved. Ignas Klėjus.

„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nuo informacijos, klimato krizių, karų ir nuolatinio nesaugumo jausmo? O gal kaip tik vaikų turėjimas yra vienas esminių žmogaus egzistencijos elementų?Laidoje – pokalbis su Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu dr. Gediminu Karobliu.Ved. Ignas Klėjus.

„Privatumas gali išnykti“, – sako dirbinio intelekto tyrėjas ir teisininkas dr. Paulius Jurčys. Baigęs universitetus Vilniuje, Harvarde ir Japonijoje, Paulius 10 metų gyvena Silicio slėnyje, ten su kolegomis kūrė skaitmeninių žmogaus antrininkų technologiją. Kam priklauso žmogaus duomenys? Kur naudosime savo skaitmeninius antrininkus, kuris kalba ir mąsto kaip mes? Ir kokie mokslinę fantastiką primenantys scenarijai ateityje gali tapti realybe?Ved. Ignas Klėjus.

„Kartais tarp milijonų donorų nerandame nė vieno tinkamo“, – sako kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis gydytojas dr. Andrius Žučenka. Per gyvenimą žmogaus organizmas pagamina tonas kraujo ląstelių, nors dauguma mūsų apie tai niekada nesusimąstome. Kiekvieną sekundę mūsų kaulų čiulpai pagamina kelis milijonus naujų kraujo ląstelių, per kitą sekundę didelė dalis kitų pasenusių žūsta. Tai nuolat atsinaujinanti ir kintantį gyva sistema. Tačiau kartais kraujas suserga, o šis įvykis gali pakeisti visą žmogaus gyvenimą.Pokalbis apie kraujo ligų gydytojo kasdienybę ir nepaprastą kaulų čiulpų transplantaciją su hematologu dr. Andriumi Žučenka.Ved. Ignas Klėjus.

Dar visai neseniai manėme, kad žmogaus smegenys beveik nesikeičia. Tačiau XX amžiaus pabaigoje šį požiūrį sudrebino neuroplastiškumo tyrimai. Paaiškėjo, kad žmogaus smegenys nuolat persitvarko: mokosi, prisitaiko, kuria naujus neuroninius ryšius ir net po sunkių traumų kartais gali iš dalies atstatyti prarastą funkciją. Kitaip tariant, mūsų gyvenimo būdas ir aplinka tiesiogine prasme formuoja smegenis. Tačiau nauji neuromokslo tyrinėjimai rodo, jog smegenų plastiškumo savybė nėra vien tik geras dalykas. Kodėl? Apie tai pokalbis su mokslininke, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorante Ieva Šiugždaite.Ved. Ignas Klėjus.

Nesvarbu, kiek jums metų, tikėtina, vaikystėje daugelis mūsų gyveno pieštuose pasauliuose. Vieni rytais žiūrėdavo animacinius serialus, kiti pasinerdavo į pieštų personažų gyvenimus komiksuose. Bet kodėl žmones taip traukia piešti pasauliai? Kodėl komiksai ir animacija tapo ne tik pramoga, bet ir viena stipriausių šiuolaikinės kultūros kalbų? Mokslininkas Tomas Mitkus, tyrinėjęs ne tik propagandą, bet ir erotiką animacijoje, teigia, kad tai įrankis papasakoti sudėtingas ir kartais egzistencines temas, o įsitikinimas, jog tai tik vaikų medija, yra klaidingas. Apie vaizduotę, animaciją, komiksus ir žmogaus poreikį kurti alternatyvas pokalbis su animacijos ir komiksų tyrėju mokslininku, Vilnius TECH dėstytoju dr. Tomu Mitkumi. (S)Ved. Ignas Klėjus.

„Nežinomybę visada bandome kažkuo užpildyti“, – sako filosofas, religijų tyrėjas dr. Adas Diržys. 2023 metais neuromokslininkas Christof Koch pripažino pralaimėjęs lažybas filosofui David Chalmers – per du dešimtmečius taip ir nepaaiškinta, kas yra sąmonė. O dalelių fizikas dr. Gediminas Šarpis šioje laidoje yra teigęs, jog „sąmonė yra įkyrus dalykas“, nes jos vis dar negalime paaiškinti.Mes galime parodyti, kurios smegenų sritys aktyvuojasi matant mylimą žmogų, bet negalime paaiškinti, kodėl tas patyrimas apskritai atsiranda. Tuo pat metu mokslas bando mistines patirtis, tokias, kaip meditacija, malda ar net spontaniškus transcendencijos išgyvenimus patikrinti racionaliai apčiuopimais būdais. Tačiau tai kelia dar daugiau klausimų: ar smegenys sukuria religines patirtis, ar tik leidžia jas patirti?Apie sąmonę ir jos tyrinėjimus – pokalbis su filosofu, religijų tyrėju dr. Adu Diržiu.Ved. Ignas Klėjus