Antropologė apie kasdienybės medikalizavimą: sveiko gyvenimo paieškos tampa obsesija

Ką iš tiesų reiškia atitrūkimas nuo realybės? Kokius jausmus išgyvena žmonės, patyrę psichozę? Ir kaip visuomenėje formuojasi jų vaizdinys? Šiame epizode kalbamės apie vieną labiausiai stigmatizuojamų psichikos patirčių – psichozę. Kartu su psichologe-psichoterapeute dr. Ieva Povilaitiene, kuri kasdien dirba su žmonėmis po psichozės epizodų, ieškome atsakymų: kas vyksta žmogui, kai ryšys su realybe ima svyruoti.Ved. Ignas Klėjus

Nuovargis vis dažniau tampa sindromu, liūdesys – depresija, o skirtingumas – sutrikimu. Gydytojų kabinetai persikelia į socialinius tinklus, o žmonės, apsiginklavę žiniomis, vis dažniau patys sau užklijuoja medicinines etiketes. Kur yra riba tarp didesnės atidos savo sveikatai ir iškreipto savęs medikalizavimo?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto antropologe dr. Daiva Bartušiene, įrašytas audiofestivalyje „Banguoja“ su gyva auditorija.Ved. Ignas Klėjus.

2050-ieji - toli ar arti? Tai metai, kai pirmieji tūkstantmečio kartos atstovai išeis į pensiją, o technologijų ir dirbtinio intelekto pažanga mūsų įprastą kasdienybę gali būti paveikusi neatpažįstamai. Kaip atrodys darbas, laisvalaikis ir senatvė po 25 metų?Ateities spėlionės ir prognozės kartus su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto prof. Antanu Kairiu.Ved. Ignas Klėjus.

Kodėl olandai aukščiausia tauta pasaulyje, o Afrikos pigmėjai žemiausi? Ar žmogaus kūnas vis dar keičiasi ir evoliucionuoja? Ką apie mūsų kūną atskleidžia vienas didžiausių Lietuvos naujagimių tyrimų?Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, mokslininke, medicinos gydytoja dr. Rūta Morkūniene.Ved. Ignas Klėjus

„Netreniruojami raumenys pradeda nykti jau trisdešimtmečiam“, – sako Vilniaus universiteto ir Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas. Mokslininkas įsitikinęs, jog nesvarbu, kiek žmogui metų, pradėti rūpintis raumenimis reikėtų net ir devyniasdešimtmečiams. Kaip tapti fiziškai aktyviu nežalojant savęs ir ką naujo mokslas sužinojo apie raumenis per pastaruosius dešimtmečius?Ved. Ignas Klėjus

Ką pasakos ir mitai gali papasakoti apie mūsų vidinį pasaulį? Psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė kviečia pažvelgti į žmogaus psichiką per pasakų, mitų ir metaforų prizmę. Pokalbis apie tai, kaip pasakų veikėjai atspindi mūsų emocijas, sprendimus, traumas ir augimą ir kodėl senosios istorijos iki šiol kalba apie mus pačius.Ved. Ignas Klėjus

„Net jeigu gyvenimas kartais atrodo beprasmis, tai nereiškia, kad turi pasiduoti“, - sako psichologas, psichoterapeutas, VU profesorius Paulius Skruibis. Pats Paulius savo kelią psichikos sveikatos srityje pradėjo dar paauglystėje, atėjęs savanoriauti „Jaunimo linijoje“ vos 16 metų ir ten telefonu kitus žmones klausęs daugiau nei 1000 valandų. Šiandien pažvelgsime į psichologo gyvenimą iš arčiau per gyvenimo įvykius, patirtis ir knygas, kurios keitė bei formavo Pauliaus požiūrį apie žmogų.Ved. Ignas Klėjus

„Įvykių matymas į priekį yra mąstymo būdas, kurio mokau“, – sako nindžiucu pradininkas Lietuvoje, savigynos treneris Zenonas Urbonas. Jo auklėtiniai siekė aukštumų tiek kovos sporto, tiek teisėsaugos ir nacionalinio saugumo srityse. Greičiausiai tai žmonės, kuriais žavimės arba dėl kurių galime jaustis saugesni. Apie nindžiucu kovos meno filosofiją ir užaugintas jaunimo kartas pasakoja šios srities pradininkas Lietuvoje, susižavėjęs nindzėmis dar vaikystėje.Ved. Ignas Klėjus.

„Nemaža dalis mūsų miršta 26 metų, o būna palaidojami 70-ties“, – apie žmogišką rutiną sako kardiologas dr. Rokas Šerpytis. Gydytojas kritiškas sau ir visuomenei teigdamas, jog neretai galvojame, kad gyvensime amžinai. Nors per paskutinius 50 metų širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių išgyvenamumas labai pagerėjęs, pastaruoju metu esame pasiekę taip vadinamą „plateau“ stadiją - širdies ligos vis dar yra dažniausia priežastis, nuo ko mirštame.Kaip atrodo širdies gydytojo kasdienybė ir kokias pamokas iš žmonių išmoko kardiologas Rokas Šerpytis?Ved. Ignas Klėjus

„Tai, kas suaugusiam atrodo nieko ypatingo, vaikui – trauma“, – sako psichotraumatologė dr. Paulina Želvienė. Mokslininkė teigia, jog traumos yra mūsų gyvenimo dalis, bet dažnai apie tai nenorime kalbėti. Tačiau net ir patirtos negatyvios patirtys turi šviesių akimirkų, viena jų - potrauminis augimas.Kaip mūsų vaikystės traumos lemia tolimesnius mūsų gyvenimo pasirinkimus?Pokalbis su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininke doc. Paulina Želviene.Ved. Ignas Klėjus