Tarp praeities ir ateities podcast

Tarp praeities ir ateities

LRT

Ši pokalbių laida – tai bandymas į dabarties aktualijas pažvelgti iš politinės filosofijos ir idėjų istorijos perspektyvos. Nūdienos iššūkius gvildensime ne vien su profesionaliais filosofais, bet įvairių sričių ekspertais, nes filosofiniai klausimai kyla kasdien ir visur, ne vien filosofų „dramblio kaulo bokšte“. Šia laida sieksime, kad Lietuva neatsiliktų nuo pasaulyje vykstančių intelektualinių debatų ir diskusijų, kurios aktualios ir mums. Laidos pavadinimas – „Tarp praeities ir ateities“ – nurodo į metaforą, kurią naudojo Hannah Arendt, viena garsiausių XX a. mąstytojų. Gyvename laikotarpiu, kai su nerimu žvelgiame į ateitį ir bandome iš praeities semtis vertingų pamokų bei moralinių orientyrų. Laidoje mėginsime tiesti idėjinius tiltus tarp praeities ir ateities, kurie leistų geriau orientuotis miglotoje dabartyje.

50 épisodes

  • Tarp praeities ir ateities podcast

    Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Apie Antikos politinių idėjų aktualumą – su Nagliu Kardeliu

    54:25

    Modernioji politika dažniausiai suvokiama kaip ekonomikos, technikos ir vadybos podukra. Politika traktuojama kaip techninių ir mokslinių sprendimų reikalaujanti sritis. Vis dėlto politika ne visuomet buvo suprantama taip siaurai ir instrumentiškai. Politikos sąvokai ir praktikai pradžią davę senovės graikai politiką vertino per etikos, dorybių ir charakterio kultivavimo, šlovės ir šaunumo siekimo prizmę. Kodėl šiandien verta atsigręžti ir aktualizuoti graikų politikos sampratą? Kaip nūdienos vertybių diskursą būtų galima vaisingai išplėsti ir papildyti svarstymais apie dorybes? Kuo reikšmingas graikų saiko, nuosaikumo akcentavimas, ypač šių dienų agresyvumo kupinoje atmosferoje? Kodėl pastaraisiais metais taip išpopuliarėjo stoikų filosofija? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesoriumi dr. Nagliu Kardeliu.Ved. Simas Čelutka
  • Tarp praeities ir ateities podcast

    Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Migrantų krizė – solidarumo ir nesusikalbėjimo krizė

    55:01

    Lietuvos visuomenę pastaraisiais mėnesiais skaldo vadinamoji migrantų krizė. Ją ypač aštrina tai, kad šiuo atveju yra susipynę net keli probleminiai aspektai: užsienio politika ir nacionalinis saugumas, žmogaus teisės, solidarumas su likimo nuskriaustaisiais, vietos gyventojų nuogąstavimai dėl tvarkos ir saugumo kaimynystėje, religinės ir vertybinės takoskyros. Kaip tinkamai pasverti šiuos veiksnius ir priimti tinkamus sprendimus? Ar Vyriausybei pavyksta tai padaryti? Kaip reikėtų vertinti dabartinę migrantų apgręžimo procedūrą, žiniasklaidos ir NVO atstovų veiklos ribojimą? Ką reiškia kai kurių politikų pasisakymai apie migrantų tariamai keliamą grėsmę Vakarų civilizacijai? Mąstant apie ateitį, nuo ko priklauso sėkminga migrantų integracija? Kokie yra sėkmingi užsienio valstybių integracijos modeliai, kuriais galėtų sekti Lietuva? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto dėstytoja, mokslininke dr. Irma Budginaite-Mačkine ir migracijos sociologe dr. Giedre Blažyte.Ved. Simas Čelutka
  • Tarp praeities ir ateities podcast

    Ne ratez aucun épisode de Tarp praeities ir ateities et abonnez-vous gratuitement à ce podcast dans l'application GetPodcast.

    iOS buttonAndroid button
  • Tarp praeities ir ateities podcast

    Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Irena Vaišvilaitė: sakyti, kad esu krikščionis ir nesiskiepysiu, yra oksimoronas

    53:44

    Lietuvos visuomenė šiuo metu patiria rimtus vertybinius ir dvasinius iššūkius, vyrauja susipriešinimo, neapykantos atmosfera, skirtingos piliečių grupės tarpusavyje nekalba ir nesusikalba, trūksta dialogo kultūros. Vadinamieji „elitai“ taip pat neša dalį atsakomybės, nes kitaminčius neretai nurašo kaip „runkelius“ ar „retrogradus“, o tai neprisideda prie tarpusavio supratimo. Kokios yra šio nerimą keliančio susiskaldymo priežastys?Pokalbyje taip pat aptariama krikščionybė ir kai kurių veikėjų pastangos ją politizuoti, instrumentalizuoti ir išnaudoti savo siauriems tikslams. Kokia turėtų būti tikra krikščioniška pozicija tokiais jautriais klausimais kaip LGBT teisės, šeimos samprata ir vakcinacija? Kodėl nemaža dalis krikščionių ignoruoja Popiežiaus Pranciškaus pasisakymus šiomis temomis ar net atvirai jiems prieštarauja?Ved. Simas Čelutka
  • Tarp praeities ir ateities podcast

    Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kokia yra retorikos vieta šiuolaikinėje politikoje? Ar Lietuvoje turime gerų kalbėtojų? Pokalbis su

    54:08

    Kas yra gera politinė kalba ir kas nustato jos kokybę? Koks yra emocijų ir proto santykis šiuolaikinėje retorikoje? Kaip mūsų požiūrį į retoriką ir komunikaciją keičia socialiniai tinklai? Ar nūdienos biurokratizuotoje politikoje dar yra erdvės drąsiam, netikėtam, vaizdingam žodžiui ar metaforai? Kokia yra kalbų rašytojų reikšmė ir funkcija, kaip mezgamas jų ryšys su politiniais lyderiais? Kurios kalbos istoriškai yra laikomos geriausiomis? Kaip reikėtų vertinti visuomenėje vyraujantį požiūrį „mažiau kalbų, daugiau darbų“? Apie tai – pokalbis su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte, agentūros WOW. World of Words įkūrėja Neringa Bliūdžiūte.Ved. Simas Čelutka
  • Tarp praeities ir ateities podcast

    Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Ciceronas: retorika, filosofija ir įtaka Vakarų kultūrai

    54:25

    Markas Tulijus Ciceronas yra laikomas vienu garsiausių visų laikų oratorių, kurio kalbos ir retorikos principai ilgainiui tapo Vakarų retorikos meno tradicijos kertiniais orientyrais. Vis dėlto Lietuvoje Ciceronas yra žinomas ir skaitomas gerokai mažiau nei, tarkime, Platonas ir Aristotelis. Tik pastaraisiais metais suintensyvėjo Cicerono raštų vertimas į lietuvių kalbą: 2019 m. pasirodė jo kalbų rinkinys „Prieš korupciją. Kalbos prieš Gajų Verį“ ir filosofinis dialogas „Apie lemtį“, o 2021 m. pabaigoje bus išleistas dar vienas jo kūrinys – „Apie pranašavimą“. Kuo reikšminga Cicerono retorika ir visas jo raštų palikimas Vakarų kultūrai? Kaip jo asmenyje dera politika ir filosofija – sritys, tarp kurių dažniausiai tvyro įtampa? Apie tai diskutuojame su minėtų veikalų vertėjomis: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docente, šio fakulteto Klasikinės filologijos katedros vedėja dr. Audrone Kučinskiene, ir Vilniaus universiteto Filosofijos instituto dėstytoja dr. Živile Pabijutaite.Ved. Simas Čelutka
  • Tarp praeities ir ateities podcast

    Tarp praeities ir ateities. Apie valstybę, korporacijas, Europos Sąjungą ir antropoceną. Pokalbis su Justinu Mickumi

    51:43

    Šiandien kyla vis daugiau klausimų apie valstybės ir viršvalstybinių darinių – korporacijų, tarptautinių organizacijų, transnacionalinio kapitalo – santykį. Ar valstybė vis dar yra pagrindinis politinis subjektas? Kas apskritai yra valstybė – individų suma, teritorija, institucijos, o gal tai yra „dirbtinis asmuo“? Ar ji gali suvaldyti augančią technologijų milžinų galią?Pokalbyje taip pat aptariama vis plačiau vartojama „antropoceno“ sąvoka, kuri vartojama apibūdinti neigiamą žmonijos įtaką geologiniams procesams ir klimatui. Kaip antropocenas keičia tarptautinių santykių ir valstybių tarpusavio santykių raidą? Ar klimato kaita, reikalaujanti globalių sprendimų, gali būti sustabdyta? Kokią įtaką ji daro mūsų laiko, ypač ateities suvokimui? Gal apokalipsė nebeišvengiama? Apie tai – pokalbis su Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitiku, Rytų Europos studijų centro asocijuotu tyrėju, Princetono ir Cambridge‘o universitetų absolventu Justinu Mickumi.Ved. Simas Čelutka
  • Tarp praeities ir ateities podcast

    Tarp praeities ir ateities. Apie Afganistaną, demokratijos eksportą ir pokyčius Lietuvos užsienio politikoje. Pokalbis su Dovile Jakniūnaite

    53:19

    Vaizdai iš Afganistano ir žaibiškas Talibano sugrįžimas į valdžią sukrėtė visą pasaulį. Ar šie įvykiai – JAV ir Vakarų pralaimėjimas? Kaip jie paveiks tarptautinės politikos procesus, Kinijos, Rusijos ir Irano skaičiavimus? Kada galima tikėtis terorizmo grėsmės ir migracijos srautų išaugimo? Ar galima daryti išvadą, kad JAV „demokratijos eksporto“ ideologija patyrė fiasko?Laidoje taip pat aptariama pastaruoju metu ypač suaktyvėjusi Lietuvos užsienio politika. Kuo politiškai ir vertybiškai reikšminga Lietuvos parama Taivanui? Ar Kinija mus gali stipriai nubausti? Kaip reikėtų įvertinti Lietuvos ir A. Lukašenkos režimo santykių būklę? Ar Lietuva teisingai ir efektyviai sprendžia migrantų krizę? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesore dr. Dovile Jakniūnaite.Ved. Simas Čelutka
  • Tarp praeities ir ateities podcast

    Tarp praeities ir ateities. Apie Lietuvos antitrapumą, dirbtinį intelektą ir tironiją. Pokalbis su Justu Šireika

    54:20

    Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie Kinijos pastangas pasivyti Vakarus technologijų pažangos ir plėtros srityje. Ko reikia, kad Vakarai išlaikytų pranašumą tokiose srityse kaip dirbtinio intelekto vystymas? Kaip naujausios technologijos įgalina autoritarinių šalių virsmą totalitarinėmis? Ar Kinijai pavyko sukurti sėkmingą alternatyvą Vakarų liberaliajai demokratijai?Vienas įdomiausių mąstytojų, siūlantis nauju žvilgsniu pažvelgti į dabarties pasaulio politinius ir ekonominius procesus, yra N. N. Talebas. Šių procesų paaiškinimui jis nukaldino kelias įsimintinas sąvokas ir metaforas: juodoji gulbė, antitrapumas (antifragility) ir rizikavimas savo kailiu (to have skin in the game). Kuo jos reikšmingos? Kaip antitrapumo sąvoka leidžia paaiškinti Lietuvos ir A. Lukašenkos režimo, JAV ir Kinijos santykių dinamiką? Apie visa tai – pokalbis su informacinių technologijų ekspertu Justu Šireika.Ved. Simas Čelutka
  • Tarp praeities ir ateities podcast

    Homo cultus festivalis. Tarp praeities ir ateities. Koks yra viešųjų diskusijų tikslas ir prasmė? Ar jos apskritai reikalingos?

    58:58

    Lietuvoje šiuo metu stipriai išaugusi įtampa dėl vertybinių klausimų, tokių kaip mažumų teisės, šeima, tradicinės vertybės, istorinė atmintis, atsisakymas skiepytis. Piliečiams negebant susikalbėti ir susitarti, neišvengiamai kyla klausimas: koks apskritai yra viešųjų diskusijų tikslas ir prasmė? Ar nėra naivu be perstojo kartoti, kad turime išgirsti ir įsiklausyti į kitokias nuomones? Kiek realu užmegzti tikrą pilietinį dialogą, ypač kai viena iš pusių stokoja geros valios ir pagarbos? Kaip kalbėtis su tais, kurie kalbėtis nenori? Ar žodžio laisvė apima bet kokių žodžių laisvę, net ir tų žodžių, už kurių slypi neapykanta, melas ir manipuliacijos? Jeigu viešosios diskusijos yra teigiamų pasekmių nekurianti veikla, kodėl mes jas taip aktyviai skatiname? Galbūt yra konstruktyvesnių politinio veikimo ir bendrabūvio formų, kurios galėtų pakeisti niekur nevedantį apsikeitimą nuomonėmis?Debatuose dalyvauja filosofai Algirdas Davidavičius ir Viktoras BachmetjevasVed. Simas Čelutka
  • Tarp praeities ir ateities podcast

    Tarp praeities ir ateities. Ateities kartos neturi savo lobistų, arba Apie technologijų ir etikos santykį. Pokalbis su Laurynu Adomaičiu.

    53:54

    Pastaruoju metu vis rimčiau svarstoma apie technologijų ir etikos santykį, moralines naujausių technologijų vystymo ir taikymo pasekmes. Ar verslo atstovai įsiklauso į moralės filosofų perspėjimus? Galbūt pelno siekimo ir moralaus veikimo logikos iš principo prasilenkia? Kas yra atsakingas už etišką technologijų plėtojimą ir naudojimą? Kaip, kuriant dirbtinį intelektą, įmanoma išvengti visuomenėje egzistuojančių šališkumų, neteisingumo ir nelygybės apraiškų? Kuo šiandien aktualios vokiečių filosofo Hanso Jono idėjos? Ar socialinių tinklų amžiuje dar galime prasmingai kalbėti apie privatumą, laisvę ir autonomiją? Apie tai – pokalbis su filosofu, technologijų ir etikos ekspertu, būsimuoju tyrėju Prancūzijos „Atominės energetikos komisijoje“ dr. Laurynu Adomaičiu.Ved. Simas Čelutka

Découvrez le meilleur des podcasts sur l'application GetPodcast.

Abonnez-vous à tous vos podcasts préférés, écoutez les épisodes sans connexion internet et recevez des recommandations de podcasts passionnants.

iOS buttonAndroid button