Prisotinta muzika II: Raphaël Cendo

Australų biomedikas ir garso menininkas Alanas Lambas (1944-2025) įrašinėjo ir komponavo kūrinius iš telegrafo stulpų ir laidų zvimbesio: kartą tai buvo net 10 mylių ilgio objektas, o pagrindinis „atlikėjas“ – tiesiog vėjas.Komponuojanti ir improvizuojanti violončelistė Lucy Railton, dabar gyvenanti Berlyne, dažniausiai kuria drauge su bendraautoriais, ieškodama tinkamos aplinkos ir akustikos erdvių, panirdama į itin asketišką ir kontempliatyvią būseną.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Volkeris Banfieldas (g. 1944) yra labai plataus amplua atlikėjas, skambinantis klasikus, romantikus, o ypač dažnai ir efektingai – naujausius šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. Kaip tik su Banfieldu György Ligeti komponavo ir jam dedikavo Pirmąją etiudų knygą (1985). Banfieldas neretai imasi ir užmirštų ar retai atliekamų šiuolaikinių opusų, taip grąžindamas juos į aktyvų pianistinį repertuarą.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Prancūzų radikalas Raphaëlis Cendo (g. 1975) linkęs į tokią ekstremistinę ir brutalią raišką, kad jo muzika lyginama su situacionistų judėjimo idėjomis, Lietuvoje žinomomis iš Guy Debord’o tekstų. „Nežinau nė vieno meno kūrinio, kuriame nebūtų pertekliaus”, teigia Cendo, drastiškai režisuodamas kone teatrine materija virstančias kompozicijas, laužančias įprastines normas, atlikėjams verčiantis per galvą ir tampant daug lemiančiais muzikos aktoriais.Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Paryžietis Frankas Bedrossianas (g. 1971) kuria nepaprastai dramatišką muziką, kupiną kontrastų, tankių kontrapunktų ir be galo įvairių tembrų. Jo estetika paveikta laisvojo džiazo agresyvumo, spektralistinio komplikuotumo ir ekspansyvaus avangardo retorikos. Pertekliniai informacijos srautai, kunkuliuojanti energija ir sudėtinga dinaminė plėtra tarsi sintezuoja 21 amžiaus pradžioje vėl grįžtantį itin sudėtingą muzikinės kalbėsenos būdą.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Danų kompozitorė Puce Mary (g. 1989) ir amerikiečių pianistas Davidas Tudoras (1926-1996) labai skirtingi artistai, tačiau juos sieja elektroninė muzika. Itin įtakingas avangardinio repertuaro atlikėjas Tudoras vienas pirmųjų ėmėsi elektroninės kūrybos namų sąlygomis, pasitelkdamas kuklias anuometines priemones. Garso meno propaguotoja Puce Mary tai daro šiuolaikiškai, miksuodama gyvai ir siekdama begalinės transformacijos įspūdžio.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) karaliavo keletą dešimtmečių, o jo įtakai paklūsdavo įvairių šalių kompozitoriai. Vis dėlto, paraleliai gyvavo ir niekaip su juo nesusijusios alternatyvos, kitoks požiūris į kūrybą ir muziką. Natūralu, kad Boulezo įtaka tolydžio silpnėjo, nors ir dabar Vakarų avangardinėje muzikoje neretai išnyra Boulezo skelbtos idėjos ir raiškos būdai.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) dirigavo daug romantinės muzikos veikalų, todėl ir jo paties muzikoje galima įžvelgti didingų savybių, atkeliaujančių iš ankstesniųjų laikų. „Kartais pasitelkiu jau pabaigto kūrinio fragmentą, dėl kažkurių priežasčių likusį nepanaudotą arba tik labai trumpai panaudotą. Ir tada jį skiepiju, kad atsirastų kitas augalas. Tai tarsi akimirkos, paimtos iš vienokio konteksto ir patalpintos į kitokį, kad ten pasidaugintų“, – teigia Boulezas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) rašė nemažai tekstų apie savo kompozicijas. 1959 m. jis paskelbė esė „Sonata, ko tu nori iš manęs“, jos pavadinimui panaudojęs 18 a. prancūzų filosofo Bernard‘o Le Bovier de Fontenelle‘io sparnuotą frazę, populiarią įvairiais istoriniais laikotarpiais. Toje esė Boulezas komentavo savo Trečiąją sonatą fortepijonui (1957) – atviros formos novatorišką ir niekad nepabaigtą kompoziciją, paveiktą Joyce‘o, Mallarmé ir Kafkos idėjų, sukonstruotą kaip originalus labirintas, kuriame pianistas klaidžioja paties pasirinktais maršrutais.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) jaunystėje domėjosi konkrečiąja muzika, bet po to kone visas tos rūšies kompozicijas išbraukė iš savo kūrinių sąrašo. Vis dėlto, ta praktika jam padarė įtaką, kurios poveikis aptinkamas ir vėlesnėje kūryboje. Boulezas parašė instrumentinių opusų su magnetofono juosta ir gyva elektronika, kur ji panaudota itin subtiliai, virsdama vos girdimais virtualių aidų ir akustinių veidrodžių ornamentais.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) buvo 30-ies, kai sukūrė patį žinomiausią savo veikalą – kamerinę kantatą „Plaktukas be šeimininko“, iškart iškėlusią jį į aukščiausią avangardinių kompozitorių rangą. Tai devynių dalių ciklas kontraltui ir šešiems instrumentams, panaudojus tris siurrealisto René Char‘o (1907-1988)eilėraščius iš to paties pavadinimo knygos, išleistos 1934 metais.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis