Kodėl vyrai gyvena trumpiau?

„Mane veža nuotykiai“, – sako Julija Puslytė Stundienė jau nukeliavusi devynis piligriminius žygius užsienyje. Visą gyvenimą dirbusi buhaltere, išėjus į pensiją, Julija įkvėpta pasakojimų pradėjo keliauti pėsčiomis, nors iki tol niekad to nedarė. Apie piligriminių kelionių prasmę, nuotykius ir ilgai tarnaujantį kūną pokalbis paskutiniame šio sezono epizode.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

„Užsiimu minčių kontrabanda“, – sako rašytojas Vladas Rožėnas, neseniai parašęs mokslinės fantastikos romaną „Katostrofa“, kuriame į mūsų šiandieninę realybę žvelgia su satyra. Kūrinyje ne tik ateiviai ir amžinas gyvenimas, bet Vlado egzistenciniai apmąstymai. Apie tai, ką Vladui Rožėnui reiškia ilgo gyvenimo idėja, pasaulį keičiantis dirbtinis intelektas ir rašytojo kasdienybė, išgirsite pokalbyje pėsčioje kelionėje.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

„Mažai kalbame apie atsakomybę už save patį“, – sako profesionali miego mentorė Ieva Anskaitienė šiuo metu gyvenanti Singapūre - šeštojoje pasaulio mėlynojoje zonoje, glaudžiai siejama šalimi su ilgaamžiškumo. Sužinojusi, kad sūnui diagnozuotas Aspergerio sindromas, Ieva pradėjo kelionę, kuri ją nuvedė į miego pasaulį. Į šią miego kelionę keliauja kartu pėsčiomis penkis kilometrus.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

Pats atsikratęs nutukimo, gydytojas Edvardas Grišinas mitybos keliu padeda eiti kitiems. Laidoje keliaujame Edvardo ir visuomenės maisto takeliais - nuo asmeninių gydytojo ieškojimų iki radikalių dietų.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

Ar lyties klausimas, kalbant apie ilgą gyvenimą, yra svarbus? Demografiniai rodikliai negailestingi - Lietuvoje vyrai gyvena beveik 10 metų trumpiau nei moterys. Kodėl vyrai miršta anksčiau? Šį jautrų klausimą pėsčioje kelionėje nagrinėja laidos vedėjai su kardiologu dr. Roku Šerpyčiu ir geštalto psichoterapijos praktiku, grupinius vyrų užsiėmimus rengiančiu Ignu Geniu.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

Ar toks gyvenimo būdas nyksta? Kyla klausimas susipažinus su 82-ejų gamtininku, rašytoju, tikru Dzūkijos šviesuoliu Henriku Gudavičiumi. Tris dešimtmečius gyvenantis Liškiavoje ir čia puoselėjantis retųjų ir vaistinių augalų sodą, kuriame per 500 augalų rūšių, gamtininkas teigia, jog tapo ypatingai sėsliu, mažai keliaujančiu ir prisirišusiu prie savo augalų.Henriko Gudavičiaus ilgo gyvenimo filosofija: gyvenk Lietuvoje, neužimk daug vietos, nekrauk savo bėdų kitam, viską stenkis pasidaryti pats.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

Koks ilgas gyvenimas, jei nuolat skauda? Turbūt sutiksite, jog nekoks. Legendinis stuburo, skeleto-raumenų gydytojas, reabilitologas ir neurologas Jonas Girskis, ne vieną dešimtmetį paskyręs gilintis į tai, kaip mūsų kūnas turėti judėti, teigia, jog šiandien jaučiasi geriau nei būdamas 28-erių metų, kuomet pradėjo žaisti tenisą. Gydytojas ne tik konsultuoja pacientus, bet ir aktyviai žaidžia tenisą, dalyvauja čempionatuose. Žmogaus kūnas buvo sukurtas judėjimui - įsitikinęs Jonas Girskis.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius.

Kaip dažnai keliate klausimą - ką reiškia gyventi? Psichologas, tinklalaidės „Dialogas“ bendraautorius Gediminas Tumėnas įsitikinęs, kad dėl ilgo gyvenimo idėjos, žmogus linkęs atidėlioti, santykiai su kitais tapę vartotojiški, o dėl siekio save tobulinti esame įklimpę į techno-optimizmo pinkles. Kas tai ir gal galime iš to išeiti?Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

Šiuolaikinėje maisto kultūroje išgirdus žodį „augalinis“, mintyse gali suskambėti kažkur girdėti stereotipai apie vegetarus ar veganus. Šefė Julija Maksimova teigia savo šaldytuve neturinti nė vieno gyvulinės kilmės produkto, tačiau savęs nelaiko nei vegane, nei vegetare. JAV pabaigusi pilnos struktūros augalinio pagrindo maisto šefės mokslus, šiuo metu Julija rengia dirbtuves, mokydama kitus - kaip nesugadinti sveikatai palankaus maisto, jį ruošiant savo virtuvėje. Pasivaikščiojimas Vilniuje kartu su šefe atskleidžia ne tik jos asmeninę mitybos kelionę, bet ir visuomenės santykį su maistu.Ved. Ignas Klėjus ir Silvestras Dikčius

Pasivaikščiojimas kartu su budistų vienuole Piya Dassi. Ne vienerius metus gyvenusi Mianmare ir vienuolystės įžadus priėmusi prieš 12 metų, šiandien Piya Dassi yra budistų centro Klaipėdoje įkūrėja. Ką apie kūną, ilgą gyvenimą, malonumus ir kančią kalbą vienuolystės patirtis?