Berio 100: Fortepijonas

Septintoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, kalbama apie jo vokalinę kūrybą. Berio labai atidus tekstui ir kalbai, jam itin rūpi organiška jungtis su garsu ir kompozicija. Tarp jo mėgiamiausių, o ir didžiausią poveikį dariusių literatų – Jamesas Joyce‘as, Umberto Eco, E. E. Cummingsas ir Edoardo Sanguineti. Visad į teatrališką raišką linkstantis Berio nemažą dalį vokalinės kūrybos traktuoja kaip originalų muzikos teatrą.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Šeštojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariamas žymiausias kūrinys – Sinfonia (1968) aštuoniems balsams ir orkestrui. Ši manifestinė ir postmodernizmo muzikoje pradžią skelbianti kompozicija sugeria daugybę tradicijų: trečiojoje dalyje skamba net 23 demonstratyvios citatos iš įvairiausių klasikinės, romantinės, impresionistinės, moderniosios ir avangardinės muzikos veikalų, sumontuotų į ryškų grandiozinį koliažą, kokių ligtol muzikos istorijoje dar nėra buvę. Mikrofonais pastiprinti balsai beveik nedainuoja, tik kalba, šnabžda ir rėkauja, tarsi atliepdami anarchišką 1968-ųjų studentų judėjimų dvasią.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Penktojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo specifiška kūrybos savybė. Berio mėgsta kurti naujas savo kūrinių versijas, plėsdamas atlikėjų sudėtis ir ankstesnes kompozicijas patalpindamas į naujas garsines aplinkas. Taip jis komentuoja savo kūrybą, tyrinėdamas ir analizuodamas originalus, atrasdamas naujų turimos medžiagos savybių ir išmėgindamas kitokiomis sąlygomis. „Atliktas darbas niekada nebūna baigtas. Net ir „užbaigtas“ darbas yra ritualas ir komentaras to, kas buvo prieš jį, to, kas seks po jo, nelyg klausimas, kuris neišprovokuoja atsakymo, o tik komentarą ir dar vieną klausimą“, sako kompozitorius.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Ketvirtojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo muzika fortepijonui, ko gero, viena populiariausių tarp pianistų, kurie imasi avangardo kompozitorių kūrybos. Berio pianistika nepaprastai išraiškinga ir individuali, joje ryškios sąsajos didžiąja romantine tradicija ir įvairiomis improvizacinės muzikos rūšimis.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Trečiojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo elektroninė muzika, tais laikais fiksuota vienintelėje įmanomoje laikmenoje – magnetofono juostoje. Berio mokosi iš prancūzų konkrečiosios muzikos meistrų, tačiau greit išsilaisvina iš jų įtakos ir ima kurti ekspresyvią abstrakčią elektroninę muziką, labai dažnai pasitelkdamas ir gyvus balsus. Berio anksti suformuoja savo elektroninės muzikos stilių, tapusį vienu svarbiausių tokios muzikos standartų.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Antrojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariamas jo „Susitaikymo requiem“ dideliam chorui ir orkestrui (1995), skirtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui: jį kūrė 14 kompozitorių, o Berio parašė pirmąją dalį. Kartu šis darbas lyginamas su kitu, anksčiau parašytu opusu „Requies“ (1983-1985), dedikuotu Berio ilgametės kūrybinės partnerės Cathy Berberian atminimui. Be šių veikalų, laidoje skamba kitų „karo kartos“ autorių – Krzysztofo Pendereckio, György Ligeti, Alfredo Schnittkes – ir kiek jaunesnio Pascalio Dusapino requiemų fragmentai.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Pirmojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo ankstyvoji kūryba ir tamprūs ryšiai su jo didžiausiu tuometiniu autoritetu – italų dodekafonijos klasiku Luigi Dallapiccola (1905-1975). Jau pirmieji ir netikėtai brandūs opusai jaunąjį Berio iškelia į Europos pokarinio avangardo lyderių tarpą.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Britų garso menininkas Paulas Purgasas, 2017 metais nuvykęs į Nacionalinį dizaino institutą Ahmadabade, Indijoje, aptiko seniai pamirštų įrašų, kurie nebuvo liesti beveik penkis dešimtmečius, slėptuvę. Tai buvo pirmieji indiški elektroninės avangardinės muzikos pavyzdžiai, sukurti MOOG sintezatoriumi tarp 1969 ir 1972 metų, kuriuos restauravus, neseniai išleistas specialus rinkinys.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Vienas keisčiausių kompozitorių – amerikietis La Monte Youngas (g. 1935) – sukūrė labai nedaug, o jo muziką gan dažnai netgi keblu laikyti kompozicijomis tradicine prasme: galbūt tai jo kontaktų su avangardistais ir fliuksininkais pasekmė. Tačiau kaip tik jis yra minimalizmo ir dronų muzikos pradininkas. Jo modeliuojamame garsiniame vyksme tarsi niekas nevyksta, tačiau visuma veikia magiškai ir hipnotizuojančiai. Tai vienas iš labai nedaugelio kompozitorių, kuris turi minias sekėjų jau virš 60 metų.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Kai kalbama apie spektralizmą, dažniausiai minimos Gerard‘o Grisey, Tristano Murail‘aus ir Hugues‘o Dufourt‘o pavardės: jos jau pažįstamos „Modus“ klausytojams. Tačiau prie spektralizmo plėtros nemažiau prisidėjo ir dar du kompozitoriai: Michaëlis Levinas (g. 1949) ir Roger Tessier (g. 1939). Jų kūryba nusipelno ne mažesnio dėmesio, o štai Michaëlis Levinas yra Kaune gimusio pasaulinio garso filosofo Emmanuelio Lévino sūnus ir save neretai pristato ne tik kaip prancūzų kompozitorių, bet ir kaip litvaką. Levino ir Tessier muzika gerokai praplečia įprastinę spektralizmo sampratą.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.