Gyvenimo citrinos

Vaidos Survilės sūnui Ignui nustatytas cerebrinis paralyžius ir epilepsija. Nepaisant sunkių jausmų pradžioje, kuriuos Vaida prilygina „tarsi kas šalia susprogdino sprogmenį ir pačią kontuzijo“, moteris pasakoja, kaip galima išeiti is sunkiausių būsenų ir džiaugtis gyvenimu tokiu, koks yra. Su sunkiomis diagnozėmis ar be, gyvenimas gali būti tikras - su savais džiaugsmais ir pasiekimais, sunkumais ir isbandymais. Su Vaidos šeima galima susipažinti Instagrame paskyroje basos_kojos.Ved. Lavija Šurnaitė.

Šiandien Ievai Šegždaitei 38 metai. Paauglystėje ji buvo be galo aktyvi ir veikli mergina, jautėsi sveika ir tvirta. Vieno atsitiktinio apsilankymo pas medikus metu ištyrus širdį sužinojo, kad nutiko kažkas rimto. Nuo tada prasidėjo jos naujas gyvenimo etapas su širdies stimuliatoriumi, kurį reikia keisti kas dešimt metų darant operaciją be pilnos narkozės - pacientė išlieka budri, viską girdi ir bendrauja su personalu.Ved. Lavija Šurnaitė.

Lauryno Jacevičiaus gyvenimui tiktų posakis „Dievas veda nežinomais keliais“. Krepšininko karjeros iki paskutinio prakaito lašo siekęs Laurynas gavo stuburo traumą ir atrodė, kad su sportine svajone dužo ir visas gyvenimas. Tačiau tai buvo tik stotelė jo gyvenime pakeliui į tikrąjį pašaukimą – apologetiką.Ved. Lavija Šurnaitė.

Aistė Bikauskė pirmo tipo cukriniu diabetu susirgo būdama 10-ies metų. Gyvenimo iki šios ligos, moteris jau net ir nepamena, tačiau atmintyje vis dar gyvas apie diagnozę išgirdusių tėvų išgąstis ir nerimas. Per 25-erius cukrinio diabeto „stažo“ metus, Aistei teko išgyventi sunkių jausmų, fizinių išbandymų bei išgirsti gąsdinančių medikų prognozių. Tačiau Aistė gyvena pilnavertį gyvenimą, augina vaiką, siekia karjeros bei dalinasi svarbiu ir aktualiu turiniu apie cukrinio diabeto realybę ir mitus, paneigia sena informacija grįstus stereotipus.Ved. Lavija Šurnaitė

Penkiolika metų sėkmingai finansininkės karjerą kūrusi Aistė Švetkauskė nusprendė, kad šis kelias visgi ne jai. Palikusi puikiai apmokamą darbą, nėrė į maisto gaminimo pasaulį, kuriame susidūrė su nežinomybe, neplanuotais sunkumais ir problemomis. Tapusi virtuvės šefe ir įkūrusi savo verslą, Aistė kasdien susiduria su alinančiais darbo krūviais, atsakomybe už darbuotojus ir kitais iššūkiais, tačiau yra laiminga eidama paskui savo širdį.Ved. Lavija Šurnaitė.

Vėžio diagnozę Aida Rafanavičė išgirdo prieš metus. Nors ligos forma pažengusi, tačiau Aida prisipažįsta – iš to, kaip jaučiasi ir atrodo, niekaip negali suvokti, kad ši istorija apie ją. Moteris pastebi, „kad medicina pavargo gelbėti gyvybes, kai gyvybės pačios savęs negelbėja“, todėl iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, kad viskas, ką daro ar valgo, eitų išvien su medikų gydymu.Ved. Lavija Šurnaitė.

Darius Andrulis prisipažįsta, kad sėslus gyvenimo būdas, netikę mitybos įpročiai ir besaikis emocinis valgymas privedė jį prie tokio svorio, kuris šokiravo aplinkinius. Pats Darius, matydamas, kaip didėja, ėmė ignoruoti šį faktą, vengdamas savo atvaizdo veidrodyje bei paslėpdamas svarstykles. Vyrą ėmė kankinti skausmai, krūva gretutinių ligų, o medikai prognozuoti liūdną baigtį. Darių lydėjo depresinės nuotaikos ir gyvenimo troškimo praradimas.Dariaus pasakojimas, kaip jis nutarė gelbėti savo gyvenimą ir nuo 208 kg numetė 110 kg antsvorio.Ved. Lavija Šurnaitė.

Gabrielės Puleikienės sūnus Benas į šį pasaulį pasibeldė anksčiau laiko. Berniukui buvo nustatytas Dauno sindromas. Visa ši informaciją Gabrielės šeimą užgriuvo netikėtai, atnešdama išgąsčio, nežinomybės ir kaltės jausmus. Gabrielė Instagram paskyroje kuria turinį, kad parodytų, kaip pirminiai jausmai gali apgauti, o pasenusi informacija klaidinti apie realybę. Auginti vaiką su negalia - ne visada paprasta, bet tai geras, gražus, šviesus gyvenimas, kai atsisakoma prietarų.Ved. Lavija Šurnaitė.

Agnė Svilienė įkyrias, į paniką varančias mintis prisimena nuo vaikystės. Ją persekiodavau baimės, kad, jei neatliks vieno ar kito sugalvoto nelogiško veiksmo, nutiks kažkas labai baisaus. Būdama sąmoningo amžiaus suprato, kad būti kaustomai vis atsirandančių, niekuo nepagrįstų baimių nėra normalu. Taip moteris sužinojo apie obsesinį kompulsinį sutrikimą. Pasakojimas apie tai, kas jai padėjo išsilaisvinti nuo šio sutrikimo, – laidoje.Ved. Lavija Šurnaitė.

Onkologinę diagnozę Rasa Dooling priėmė ne kaip nuosprendį, o sudėtingą iššūkį, kurį reikia įveikti. Chemoterapija, operacija, imunoterapija, gydymo išprovokuota nauja liga, ištisi mėnesiai beveik nepasikeliant iš lovos nepalaužė moters dvasios kovojant su agresyvia krūties vėžio forma. Rasa savo kovą su liga vadina sveikimo keliu ir stengiasi jį pripildyti džiaugsmo akimirkomis, net kelionėmis, kurios tampa atokvėpio laiku nuo skausmo ir kančios.Ved. Lavija Šurnaitė.