Verslo tribūna

Ana Parafinaitė, UAB „Kesko Senukai Digital“ vadovė.

Europos statybų projektuose dirbanti Lietuvos kapitalo fasadų projektavimo ir gamybos bendrovė „Staticus“ Lietuvoje statys naują gamyklą. Planuojamos investicijos siekia beveik 31,5 mln. Eur. Ekonomikos ir inovacijų ministerija projektui suteikė stambaus investicinio projekto statusą, leidžiantį naudotis „žaliuoju koridoriumi“. Ko reikia norint konkuruoti Europos rinkose ir kokį vaidmenį įgyvendinant investicijas atlieka valstybės institucijos?  „Staticus Group“ vadovė Aušra Vankevičiūtė pasakoja, kad į tarptautines rinkas bendrovė žengė 2006–2007 m.: pradėjo nuo Skandinavijos, vėliau įsitvirtino Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos šalyse. Šiandien ji konkuruoja dėl fasadų projektų Londono finansų centre. Pasak vadovės, tam reikėjo nuosekliai auginti kompetencijas ir įrodyti savo patikimumą. 

Maisto pristatymo ir pavežėjimo paslaugos Lietuvoje gali stipriai brangti, jeigu naujasis skaitmeninių platformų reguliavimas iš esmės pakeistų dabartinį veiklos modelį, sako verslo atstovai. Lietuvos verslo konfederacija perspėja, kad dėl to mažėtų ir smulkiųjų verslų, bendradarbiaujančių su platformomis, pajamos, tačiau kartu pripažįsta būtinybę aiškiau reglamentuoti platformose dirbančių žmonių teises. Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos, kuriomis į Lietuvos teisę perkeliama Europos Sąjungos Platformų darbuotojų direktyva.

Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius, Aurimas Paulius Girčys, „EcomExpo 2026“ organizatorius, „APG Media“ vadovas 

„Verslo tribūnoje“ „Swedbank“ Stambių verslo klientų vadovas Martynas Trimonis pasakoja, kur link šiandien juda didžiojo Lietuvos verslo kapitalas, kaip pavyko pasiekti tokį spartų paskolų portfelio augimą ir kokią vertę šios investicijos gali sukurti šalies ekonomikai

Lietuvoje alternatyviais degalais varomų sunkvežimių kol kas registruojama vos kelios dešimtys, tačiau nuo kitų metų situacija gali pasikeisti. Parama biometanu ir elektra varomiems vilkikams bei nauja kelių apmokestinimo sistema suteiks papildomą finansinį pranašumą mažiau taršiam transportui.

Smulkiojo ir vidutinio verslo skolinimosi poreikis Lietuvoje auga, o apie 60% užklausų – dėl apyvartinio kapitalo. „SME Bank“ Baltijos šalių vadovo Mariaus Bačiansko teigimu, maždaug 70% dėl tokio finansavimo besikreipiančių įmonių neturi nekilnojamojo turto, tačiau tai nebėra esminė kliūtis gauti paskolą. „Nekilnojamasis turtas nėra kliūtis kreditavimui užsitikrinti ir sėkmingai verslo plėtrai vystyti“, – tikina M. Bačianskas. Užstatą gali pakeisti ir ILTE bei Europos investicinio fondo garantijos, o bankai pirmiausia vertina įmonės pinigų srautus, finansinius rezultatus ir ateities planus. Finansavimą gali gauti net tuo metu nepelningai veikiantis verslas, jei jo planai pagrįsti kontraktais, pardavimais ir realiomis prognozėmis. Viena didesnių kliūčių smulkiajam verslui išlieka finansinių kompetencijų trūkumas. Bankui neužtenka pateikti skaičių – vadovas turi gebėti paaiškinti rezultatų pokyčius ir parodyti, kaip situacija bus keičiama ateityje.  „Neužtenka trumpų atsakymų, kad mažiau pardavėme ar kaina netiko pirkėjui“, – sako M. Bačianskas. Finansavimo paklausą augina ir energetikos, infrastruktūros bei gynybos projektai, kuriuose smulkios įmonės dirba subrangovėmis. „Per paskutinį pusmetį matome ženklų suaktyvėjimą laimėtų konkursų didžiuosiuose projektuose, kur smulkusis ir vidutinis verslas kreipiasi į mus dėl finansavimo“, – pastebi M. Bačianskas. Ieškant finansavimo M. Bačianskas ragina kreiptis iš karto į kelias kredito įstaigas, mat taip galima palyginti ne tik kainą, bet ir sprendimo greitį. Klausykite plačiau, kada verslui verta skolintis, kada ieškoti investuotojo ir kaip pasiruošti einant į banką – „Verslo tribūnos“ pokalbis su „SME Bank“ Baltijos šalių vadovu.

Lietuva per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sustiprino energetinę nepriklausomybę – SGD terminalas, sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais ir alternatyvių energijos šaltinių plėtra. Tačiau energetikos teisės ir rinkų reguliavimo eksperto, advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotojo partnerio Mindaugo Jablonskio teigimu, dabar svarbiausia yra energetinis atsparumas – gebėjimas veikti ir greitai atkurti sistemą tada, kai infrastruktūros apsaugoti nepavyksta.

Senstanti IT infrastruktūra, sunkiai prognozuojamos įrangos kainos, ilgėjantys komponentų pristatymo terminai ir augantys saugumo reikalavimai skatina verslą iš naujo įvertinti savo IT infrastruktūrą. Saulius Skirmantas, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ IT paslaugų ir infrastruktūros vadovas, sako, kad vis daugiau įmonių vienu iš sprendimų renkasi  migraciją į debesiją. Ji tampa proga ne tik atnaujinti infrastruktūrą, bet ir iš esmės peržiūrėti, kaip ji valdoma.

Prieš metus AB Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“, pristatė prekės ženklą „Gijos“ ir žengė į sparčios transformacijos etapą. Bendrovės vadovas Gerimantas Bakanas sako, kad per šį laikotarpį pasikeitė kur kas daugiau nei tik organizacijos pavadinimas. Jis dalinasi, kaip bendrovei sekasi inicijuoti ir valdyti pokyčius bei kurti šiuolaikišką miesto energetikos sistemą, kurios centre – miestietis ir kasdienis jo komfortas.