Vardan Tos

Lietuvos knygynų lentynas jau pasiekė pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstas ir išleistas Trečiasis Lietuvos Statutas. Brandžiausias ir unikaliausias visų laikų teisės paminklas, kuris buvo priimtas 1588 metais. Apie Statuto reikšmę bei svarbą anuomet ir šiandien kalbame su Vytauto Didžiojo universiteto istoriku Ričardu Jaramičiumi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto direktoriumi bei Vytauto Didžiojo universiteto docentu Rūsčiu Kamuntavičiumi.Ved. Luka Lesauskaitė

1948 m. gruodžio 10 d. buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kuri įtvirtino žmogaus teisių standartus, o jos priėmimo diena – gruodžio 10 d. – tapo Tarptautine žmogaus teisių diena.Šią dieną verta prisiminti, jog kiekvienam žmogui turi būti suteiktos vienodos galimybės, teisės ir laisvės. Ir nesvarbu, kokia žmogaus etninė, religinė, tautinė, rasinė tapatybė, psichinės ir fizinės negalios, socio-ekonominė padėtis ar seksualinė orientacija. Esminis klausimas, kodėl žmogaus teisės šiandien suvokiamos taip skirtingai? Ir kodėl neretai kelia daug aršių diskusijų ar net sukelia rimtus konfliktus. Apie tai laidoje kalbame su Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite.Ved. Luka Lesauskaitė

Gruodžio 5 dieną minima Tarptautinė savanorių diena. Diena, kai turime puikią progą padėkoti kiekvienam savanoriui, kuris skiria savo laiką, jėgas bei žinias tam, kad prisidėtų prie bendruomenės stiprinimo ir padėtų labiausiai pažeidžiamiems žmonėms. Lietuvoje pastaruosius keletą metų savanorystė įgavo naujų spalvų, jos reikšmę pripažino tiek pati pilietinė visuomenė, tiek ir valstybinės institucijos. Ar tai reiškia, kad jau sukūrėme tvirtą savanorystės pagrindą? Ir ką daryti, kad savanorystė pasibaigus krizėms nebūtų pamiršta?Laidos viešnia dr. Neringa Kurapkaitienė, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto lektorė, knygos „Darbo su savanoriais pagrindai“ autorė bei savanorystės konsultantė.Ved. Luka Lesauskaitė

Migracija – viena jautriausių ir sudėtingiausių temų šiandien tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, neatsiejama nuo prekybos žmonėmis, protų nutekėjimo, nacionalinio saugumo ir kitų klausimų. Tačiau neretai šia tema nepatogu kalbėti nei institucijoms, nei politiniams lyderiams, nei piliečiams. Tad migracijos iššūkiai ir problemos neretai lieka kovotojų už žmogaus teises ir tam tikrų nevyriausybinių organizacijų reikalas. Kodėl taip yra? Ir ar galime ką nors pakeisti kaip pilietinė visuomenė? Apie tai laidoje su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atstovybės Šiaurės ir Baltijos šalims atstovu Karoliu Žibu.Ved. Luka Lesauskaitė

Ar pirkdami produktus maisto prekių parduotuvėse atkreipiate dėmesį į produkto kilmę, pagaminimą, sudėtį ar pakuotę? O gal jūsų perkamas padažas prieš tai buvo testuojamas su gyvūnais? Ar kada susimąstėte, kaip jūsų mitybos įpročiai ir perkami produktai gali prisidėti prie aplinkosaugos?Laidos svečiai organizacijos „Gyvi gali“ atstovai Karolis Jonušas ir Meda Šermukšnė ir architektė, makiažo meistrė bei sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Kristina Busilaitė-Baranova.Ved. Luka Lesauskaitė

Nuolat didėjanti visuomenės poliarizacija savo ruožtu didina visuomenės nepasitenkinimą demokratijos veikimu, kelia nepasitikėjimą institucijomis, netgi vienas kitu. Kodėl mums taip sunku priimti visuomenėje vykstančius pokyčius, kodėl nenorime girdėti ir toleruoti kito nuomonės. Iki kokių kraštutinumų gali privesti ši poliarizacija ir ar galime ką nors pakeisti? Apie tai laidoje kalbėsime su organizacijų elgsenos tyrinėtoja dr. Alisa Miniotaite ir filosofu, apžvalgininku Pauliumi Gritėnu.Ved. Luka Lesauskaitė

Ar žinote, kas sukuria lietuviškos abėcėlės ypatingumą? Sužinosite laidoje, kuri skirta lietuviškos abėcėlės karalienei „ė“ raidei. Šios raidės unikalumui pabrėžti pradėtas net ir skulptūros projektas, kurį įgyvendinus Lietuvą papuoš „ė“ raidės skulptūra. Laidos svečiai ACME grupės vienas iš akcininkų Regimantas Buožius ir Vilniaus universiteto prof., lingvistas Vytautas Kardelis.Ved. Luka Lesauskaitė

Spalio 24–31 dienomis visame pasaulyje minima Pasaulinė medijų ir informacinio raštingumo savaitė. Šiomis dienomis ir Lietuvos bibliotekos kviečia visuomenę į renginius įvairiomis medijų raštingumo temomis. Su laidos viešniomis VDU prof. dr. Aukse Balčytiene ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadove Greta Kėvailaitiene aptarsime, kaip šiandien vartojame medijas? Ar visuomenė jau supranta kritinio mąstymo ir atsparumo sąvokas? Kaip ugdyti medijų raštingumą?Ved. Luka Lesauskaitė

Vienišumas, bendravimo stoka, atjauta bei empatija kitam žmogui, pagalba socialiai pažeidžiamiems žmonėms, savanorystė ir pokyčio siekimas. Šie raktiniai žodžiai turbūt geriausiai apibūdina „Sidabrinės linijos“ veiklą. Laidoje svečiuojasi linijos vadovas Marius Čiuželis.Ved. Luka Lesauskaitė

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vienas iš aštuonių žmonių visame pasaulyje turi psichikos sveikatos sutrikimų, kurie gali turėti įtakos jų fizinei sveikatai, gerovei, bendravimui su kitais ir pragyvenimo šaltiniui. Lietuva pirmauja pasaulyje pagal jaunų žmonių savižudybių skaičių, apie 80 proc. Lietuvos studentų nuolat jaučia nerimą, o trečdalis mokinių mokyklose yra patyrę patyčias. Psichinės sveikatos sutrikimai dažnai vis dar stigmatizuojami, o emocinio raštingumo jauniems žmonėms labai trūksta.Spalio 10 dieną visas pasaulis minėjo psichikos sveikatos dieną, o nevyriausybinė organizacija „Jaunimo linija“ Lietuvoje inicijavo akciją „Žalia šviesa gyvenimui“. Apie emocinės sveikatos svarbą ir pagalbą jaunimui kalbame su Jaunimo linijos savanore Aidana Šiauryte bei Jaunimo linijos Komunikacijos vadove Rita Stanelyte.Ved. Luka Lesauskaitė