Modus

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) dirigavo daug romantinės muzikos veikalų, todėl ir jo paties muzikoje galima įžvelgti didingų savybių, atkeliaujančių iš ankstesniųjų laikų. „Kartais pasitelkiu jau pabaigto kūrinio fragmentą, dėl kažkurių priežasčių likusį nepanaudotą arba tik labai trumpai panaudotą. Ir tada jį skiepiju, kad atsirastų kitas augalas. Tai tarsi akimirkos, paimtos iš vienokio konteksto ir patalpintos į kitokį, kad ten pasidaugintų“, – teigia Boulezas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) rašė nemažai tekstų apie savo kompozicijas. 1959 m. jis paskelbė esė „Sonata, ko tu nori iš manęs“, jos pavadinimui panaudojęs 18 a. prancūzų filosofo Bernard‘o Le Bovier de Fontenelle‘io sparnuotą frazę, populiarią įvairiais istoriniais laikotarpiais. Toje esė Boulezas komentavo savo Trečiąją sonatą fortepijonui (1957) – atviros formos novatorišką ir niekad nepabaigtą kompoziciją, paveiktą Joyce‘o, Mallarmé ir Kafkos idėjų, sukonstruotą kaip originalus labirintas, kuriame pianistas klaidžioja paties pasirinktais maršrutais.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) jaunystėje domėjosi konkrečiąja muzika, bet po to kone visas tos rūšies kompozicijas išbraukė iš savo kūrinių sąrašo. Vis dėlto, ta praktika jam padarė įtaką, kurios poveikis aptinkamas ir vėlesnėje kūryboje. Boulezas parašė instrumentinių opusų su magnetofono juosta ir gyva elektronika, kur ji panaudota itin subtiliai, virsdama vos girdimais virtualių aidų ir akustinių veidrodžių ornamentais.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) buvo 30-ies, kai sukūrė patį žinomiausią savo veikalą – kamerinę kantatą „Plaktukas be šeimininko“, iškart iškėlusią jį į aukščiausią avangardinių kompozitorių rangą. Tai devynių dalių ciklas kontraltui ir šešiems instrumentams, panaudojus tris siurrealisto René Char‘o (1907-1988)eilėraščius iš to paties pavadinimo knygos, išleistos 1934 metais.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) sugebėjo vartoti visiškai naują muzikos kalbą ir kūrybos techniką, tačiau sykiu liko atviras daugybei praeities muzikinės raiškos būdų: galbūt kaip tik tai buvo jo skiriamasis bruožas visą gyvenimą. Laidoje pristatoma viena svarbiausių jo kompozicijų „Répons“ („Atsakymai“) šešiems solistams, ansambliui ir gyvajai elektronikai: kūrinys lyginamas su giminingais amžininkų Europoje ir Amerikoje opusais.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) jaunystėje buvo aštrialiežuvis ir beatodairiškas kritikas, drąsiai į miltus sumaldavęs užkliuvusius autoritetus. Jo teorinio įniršio taikiniais tapdavo netgi mokytojai – jam tiesiogiai dėstęs Olivier Messiaenas ir ypatingą technologinę įtaką daręs Arnoldas Schoenbergas, kurio serijinio metodo absoliutumo Boulezas niekad neneigė. Vis dėlto, būta ir visai kitokio atvejo: Boulezas tiesiog dievino Antoną Weberną ir jo muziką.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) buvo vienas imliausių, atkakliausių ir nuosekliausių serializmo praktikų ir ideologų, išradingai plėtojęs Schoenbergo ir Weberno idėjas. Laidoje aptariamas bene scholastiškiausias Boulezo laikotarpis, pasitelkus ir keleto jo amžininkų – amerikiečio Miltono Babbitto, vokiečio Karlheinzo Stockhauseno ir italo Luigi Nono – atvejus ir perspektyvas.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Pierre'as Boulezas (1925-2016) yra vienas ryškiausių ir ispūdingiausių 20 amžiaus pabaigos artistų. Avangardinės kompozicijos ir interpretacijos lyderis, klasikinių operų ir simfonijų dirigentas, aštrus muzikos ir visuomenės kritikas bei nepaprastos galios organizatorius. Jo 100-mečiui rengiamas specialus „Modus“ laidų ciklas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Radikaliai pakitus klausymosi galimybėms ir įsigalėjus srautinėms interneto platformoms, muzikos pasiūla pasiekė ligtol nematytą lygį. Tai plečia klausytojų skonį ir įpročius, kartu atskleidžia anksčiau galbūt nepastebėtas klausymosi puses. Klasikinės muzikos gerbėjai neretai renkasi nepretenzingą produkciją, susijusią su romantinės saloninės muzikos ir šiandienos pop bei ambientinės muzikos standartais.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Vokiečių pianistas Herbertas Henkas (1948-2025) pasišventė vien naujausiai ir avangardinei muzikai. Jo skambinimas labai jautrus ir išraiškingas, pasižymintis rafinuočiausių štrichų įvairove. Herbertas Henkas rašė knygas ir išleido virš 50 albumų su Hauerio, Antheilo, Boulezo, Cage‘o, Stockhauseno, Nancarrow, Iveso ir kitų autorių muzika, kurių dauguma laikomi neabejotina interpretacijos klasika.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis