LRT Aktualijų studija

Jungtinėse Amerikos valstijose šie kadencijos vidurio rinkimai vadinami svarbiausiais. Juose amerikiečiai renka 435 Atstovų rūmų narius ir 35 senatorius. Kartu tai ir testas prezidentui Donaldui Trumpui. Jei rinkimus laimėtų demokratai, jo galios vidaus politikoje gali stipriai sumažėti. Tokiu atveju prezidentas žada Kongreso sprendimus vetuoti.Kas keisis po kadencijos vidurio rinkimų Amerikoje?Laidoje dalyvauja Atlanto Tarybos analitikė Agnia Grigas, buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Vygaudas Ušackas, JAV gyvenę lietuviai Laurynas Misevičius ir Arūnas Paliulis.Ved. Liepa Želnienė

Prezidentas Valdas Adamkus švenčia 100 metų jubiliejų. Buvę jo patarėjai pasakoja apie V. Adamkaus vakarietišką politinio bendravimo kultūrą, gebėjimą išklausyti visas puses ir aukštą tolerancijos lygį.Kaip darbą su Valdu Adamkumi vertina jo buvę patarėjai?Laidoje dalyvauja buvęs patarėjas Lauras Bielinis, buvęs referentas ir patarėjas Audrius Penkauskas, buvusios patarėjos Nerija Putinaitė irAušra Rauličkytė.Ved. Marius Jokūbaitis

Suomijos prezidento ir Norvegijos premjero pusantros valandos pokalbis su Vladimiru Putinu įskėlė nesutarimus tarp Šiaurės šalių, ypač kritiškai sureagavo Danijos ministrė pirmininkė. Ar tiesioginiai europiečių kontaktai su Rusija gali atnešti apčiuopiamos naudos Ukrainai? Kokios grėsmės, kad iki šiol derybose iš esmės dalyvauja tik amerikiečiai? Suomijos ir Norvegijos vadovai kalbėjosi savo šalių vardu. Jau kurį laiką diskutuojama apie tai, kas galėtų derybose su Rusija atstovauti Europos Sąjungai, įvardytos net ir 5 kandidatūros. Ar Europa susitars dėl vieningo požiūrio šiuo klausimu?Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, LRT RADIJO bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck, politologas Maksimas Milta.Ved. Agnė Skamarakaitė

Geros žinios demokratijai. Autokratija pralaimi. Tokiomis mintimis dalis politologų dalijasi po rinkimų Serbijoje ir Brazilijoje. Tačiau Izraelyje ir Bulgarijoje situacija kur kas sudėtingesnė. Be to, kritikai sako, kad ir dėl Serbijos bei Brazilijos džiūgauti nėra ko, nes vargu ar šios šalys su nauja valdžia taps mažiau palankios Rusijai.Ar po rinkimų Serbijoje, Brazilijoje ir Izraelyje pasaulyje bus mažiau autokratijos?Laidoje dalyvauja VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekana, profesorius Mindaugas Jurkynas, politologė Gintarė Žukaitė-Zelenkienė, politologė, socialinių mokslų daktarė Jolanta Bielskienė ir VU TSPMI tyrėjas Žilvinas Švedkauskas.Ved. Liepa Želnienė

Renovuojamų daugiabučių namų gyventojai vis dažniau susiduria su darbų vėlavimu, o kai kur dėl žmonės priversti vis dar gyventi be šildymo. Jie kaltina ir ranogovus, ir renovacijos administratorius. Rangovai sako nespėjantys su darbų gausa, nes renovuojamų namų daug, o darbininkų trūksta. Administratoriai skundžiasi biurokratinėmis kliūtimis, viešųjų pirkimų problemomis. Lietuvoje renovacijos laukia apie 30 tūkstančių daugiabučių, nors valdžios planas – kasmet atnaujinti po ne mažiau tūkstantį daugiabučių, bet pernai Vilniuje tesugebėta tik 359. Vilniuje ir Kaune nerenovuota nė dešimtdalis namų. Kodėl stringa daugiabučių renovacija?Laidoje dalyvauja: Kauno daugiabučio gyventoja Vilija Mačiulienė, Vilniaus daugiabučio gyventojas Matas Vaitkus, „Atnaujinkime miestą“ laikinai einantis vadovo pareigas Jonas Sadauskas, Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė, Lietuvos statybos konfederacijos vadovas Dalius Gedvilas, bendrovės „Civinity“ renovacijos vadovas Linas Blaškevičius. Ved. Marius Jokūbaitis.

Vilniaus rajone – kone filmo vertas scenarijus, po neeilinės operacijos pareigūnai likvidavo milžinišką narkotikų laboratoriją. Psichotropinės medžiagos čia gamintos kone pramoniniu būdu. Tuo metu naujausia statistika skelbia, kad alkoholio ir tabako vartojimas mažėja, tačiau narkotinių medžiagų – didėja, o jų įvairovė tampa vis sunkiau nuspėjama. Kaip kovoti su kvaišalų vartojimu? Ar šalyje taikomos prevencijos ir kontrolės priemonės spėja paskui besikeičiančius vartojimo įpročius?Laidoje dalyvauja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė dr. , Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro toksikologas Linas Zdanavičius, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos atstovas Audrius Jurgelevičius ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai – liberalas Vitalijus Gailius ir demokratė Agnė Širinskienė.Ved. Justina Ilkevičiūtė

Prancūzija, Italija, Graikija, Belgija, Albanija – tai Europos šalys, kuriose pastaruoju metu vyksta masiniai protestai. Prancūzijoje protestai, prasidėję nuo mokinių ir studentų nepasitenkinimo švietimo situacija, praėjusį savaitgalį smarkiai išplito – neapsieita be smurto ir prabangių kvartalų plėšikavimo. Po panašių neramumų Italijoje, premjerė Giorgia Meloni priėmė sprendimą į Milano gatves kovai su riaušininkais siųsti ir kariuomenę. Tuo pat metu Albanijoje protestai dėl korupcijos ir sąlygų universitetuose tęsiasi jau kelis mėnesius, o Graikijoje prasidėjęs visuotinis streikas visiškai paralyžiavo šalį, studentams statant palapines prie pat Parlamento durų. Pasigirsta ir svarstymų, kad tai prieš Vakarus vykdomo „hibridinio karo“ rezultatas.Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros ir VU TSPMI dėstytoja Gražina Bielousova, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas, LRT RADIJO bendradarbė Graikijoje Jurgita Montvydaitė, komunikacijos ekspertas Vytautas Matulevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas siūlo paimti šešis pastatus iš Maskvos patriarchatui pavaldžių stačiatikių ir perduoti jas Konstantinopolio visuotinio patriarchato Lietuvos egzarchatui. Taip pat siūloma tris mečetes atimti iš antrojo muftiato ir perduoti Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui. Kritikai sako, kad toks sprendimas tik didintų įtampą ir pažeistų tikinčiųjų teises.Ar reikia perimti pastatus iš Maskvos patriarchatui pavaldžių stačiatikių ir antrojo muftiato?Laidoje dalyvauja Seimo narys Audronius Ažubalis, Nemėžio totorių bendruomenės vadovas Arturas Muchlia, Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Kunigas Gintaras Jurgis Sungaila, Maskvos patriarchato Lietuvos Stačiatikių Bažnyčiai atstovavo arkivyskupo metropolito Inokentijaus asmeninis sekretorius kunigas Sergijus Kazarinovas, Vilniaus miesto dekanas, Dievo Motinos ėmimo į dangų katedros administratorius Eugenijus Rudenko, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Donatas Murauskas.Ved. Liepa Želnienė

Prancūzijos miestai savaitgalį paskendo riaušių ir anarchijos jūroje: plėštos parduotuvės, sudeginti istoriniai pastatai. Svarstoma skelbti nepaprastąją padėti. Mokinių protestais dėl mokymosi sąlygų prasidėjęs judėjimas virto į nekontroliuojamą naikinimo ir grobimo vajų. Vieni čia įžvelgia migracijos pasekmes, kiti išskiria socialinę nelygybę ir įtampą Prancūzijos visuomenėje, dar kiti kalba apie infliacijos poveikį žmonių nuotaikoms. Ką apnuogino riaušės Prancūzijoje?Laidoje dalyvauja: politologas Gintas Karalius, švietimo ekspertas Arūnas Šileris, Paryžiuje gyvenantis rašytojas Valdas Papievis, Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos vicepirmininkas Laurynas Paškevičius.Ved. Marius Jokūbaitis.

Vyriausybė patvirtino kitų metų biudžeto projektą. Jis dosnesnis, bet su didėjančiu deficitu ir augančia skola, dėl to skrieja įvairūs kaltinimai. Opozicija siūlo įvesti valdžios skolos ribą, tačiau premjeras tai vadina anomalija. Kiek ilgai valstybei pavyks išlikti dosniai?Dalyvauja: Valdančiųjų atstovai socialdemokratas Algirdas Sysas ir demokratė Jekaterina Rojaka, opozicijos atstovai konservatorius Mindaugas Lingė bei aušrietis Dainoras Bradauskas.Ved. Mindaugas Aušra