Neuromokslininkė apie vaikų ir suaugusių emocijas: paauglių smegenys netoleruoja atstūmimo

„Priešistorinių laikų smegenys, viduramžių lygio institucijos ir dieviškų galimybių technologijos“, - apie šiuolaikinio žmogaus kasdienybės nesuderinamumą pasakoja Rasa Jauniškienė. Būdama skaitmeninės sveikatos ekspertė, Rasa gilinasi į tai, kokį poveikį mums turi kasdieniniai įpročiai naudojant technologijas. Čia ir priklausomybė nuo interneto, įvairiausių formų savęs pardavinėjimas, ir skaitmeninių vertybių „košė“.Kaip pasiekti skaitmeninio pasaulio higieną? Ar socialiniai tinklai dėl to ką nors daro? Kaip telefonas rankose pakeis žmogaus evoliuciją?Pokalbis su viena iš Skaitmeninio etikos centro įkūrėjų, skaitmeninės sveikatos eksperte Rasa Jauniškiene.Ved. Ignas Klėjus

„Kai rašau knygą, ją rašau 18 valandų per parą“, - pasakoja Juozas Gaižauskas. Po pirmos piligriminės kelionės praėjus penkeriems metams, aktorius skaičiuoja jau šeštą išleistą knygą. Juozas pripažįsta, kad rašytoją savyje atrado nuėjęs 800 kilometrų Šv. Jokūbo keliu, o piligrimystę tęsia iki šiol ne tik įvairiuose piligriminiuose keliuose, bet ir lankydamas žmones susitikimuose mažuose Lietuvos miesteliuose.Apie piligrimystę, gyvenimą pakeitusį rašymą ir tapatybės tvirtumą su aktoriumi, rašytoju ir atlikėju Juozu Gaižausku.Ved. Ignas Klėjus

„Jaučiuosi marionete, kurią už virvelių kažkas tampo“, - pasakoja slaugytoja Laima Baršauskienė. Du dešimtmečius pacientus slauganti Laima negailestinga savo profesijai: nors pripažįsta, jog be jos būtų kitoks žmogus, šiuolaikinę slaugą Lietuvoje drąsiai vadina bausme žmogui. Ji įsitikinusi, jog už tokį sunkų ir emociškai kartais varginantį darbą mokama per mažai.Apie mirtį, gyvenimo kelią ir slaugos užkulisius su slaugos ir paliatyvios pagalbos specialiste, slaugytoja ir lektore Laima Baršauskiene.Ved. Ignas Klėjus

„Dabar atvirumas yra mano galia“, - pasakoja fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė-Ivanauskė, parašiusi atsiminimų knygą „Pasaulietė“ apie nelengvą vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje. Pati Deimantė pripažįsta, kad būdama vaikas nuolat laukė, kol kas nors ją išgelbės, bet tai padarė tik pati sulaukusi pilnametystės, o dabar, kaip pati teigia, norisi tik ramybės.Pokalbis su fotografe, stiliste Deimante Rudžinskaite-Ivanauske apie santykį su tikėjimu, prisiminimais ir vaikystės patirtimis.Ved. Ignas Klėjus

„Grįžęs dalies darbų net neprisimeni, kad jie buvo“, - apie jausmą, užplūstantį nuėjus piligriminį kelią, pasakoja žygeivis, vienas iš Camino Lituano kūrėjų. Kartu su bendraminčiais ir savanoriais ne vienerius metus kuriantis piligriminį kelią per Lietuvą, Marius pripažįsta, kad tai paskatino kai kurių kaimelių atgimimą, o piligrimai tapo kraštovaizdžio dalimi. Vienas iš tikslų - kad lietuvis bent kartą gyvenime pėsčiomis pereitų Lietuvą.Kodėl Marius su bendraminčiais ėmėsi šio kelio kūrybos? Kas jam yra mažieji pasaulio centrai? Ir kaip piligrimai Lietuvoje keičia kaimus ir miestelius?Pokalbis su vienu iš Camino Lituano kūrėjų, žygeiviu Mariumi Minkevičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Prieš penkerius metus mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė kartu su komanda iš naujo atrado lietuviškas tamsiąsias bites, kurios, manyta, buvo išnykusios Lietuvoje. Pati mokslininkė pasakoja, jog turime suprasti, kad tai svarbi mūsų krašto gamtos dalis, nors pripažįsta – yra ir tokių žmonių, kurie nepritaria šios bitės išsaugojimui. Pasirodo, šios bitės šiame krašte gyveno tūkstančius metų ir tik mūsų gyvavimo laikais susidūrė su egzistencine grėsme.Nuo bitininkystės iki bičių mokslininkės su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene.Ved. Ignas Klėjus

„Būna, kad prie vieno žodžio sėdžiu ir 10 minučių“, - apie tinkamo vertimo paieškas pasakoja knygų vertėjas Matas Geležauskas. Išvertęs ne vieną Lietuvoje puikiai žinomą knygą, Matas pripažįsta, jog gero vertimo išmokti sunku, kartais tiesiog turi pajausti. O kaip knygos keičia vertėjo gyvenimą?Apie kelią nuo pjūklų instrukcijų iki pasaulinio lygio knygų su vertėju, lingvistu Matu Geležausku.Ved. Ignas Klėjus

„Važiuodavau su dviračiu iš ligoninės ir jausdavau, kad tai geriausia dienos akimirka“, - pasakoja gydytoja Barbora Jarašūnė, parašiusi knygą apie medikų perdegimą „Poliklinika arba netikėti medžiai“. Pati autorė pakeitė ne vieną medicinos specialybę ir pripažįsta, kad knygos apie gydytojo psichologinio gyvenimo sunkumus negalėjo neparašyti.Kaip atrodė pačios rašytojos kelias į gydytojo gyvenimą? Ar perdegimas medikų bendruomenėje užprogramuotas? Pokalbis su gydytoja dietologe Barbora Jarašūne.Ved. Ignas Klėjus

Nuo mažo Lepšių kaimo Šakių rajone iki Kembridžo universiteto - tai jaunos mokslininkės Viktorijos Pavalkytės gyvenimas. Kilusi iš nedidelės Lietuvos gyvenvietės, Viktorija pripažįsta, kad mokykloje apie mokslininkės karjerą nesvajojo, nes apie tai tiesiog niekas nekalbėjo. Šiuo metu Viktorija dirba Plastiškumo laboratorijoje, kurioje gilinasi į „Trečiojo nykščio“ projektą ir tai, kaip mūsų smegenis veikia papildomos robotinės galūnės, o smegenų plastiškumas viena pagrindinių laboratorijos krypčių.Kaip atrodė mokslininkės kelias nuo kaimo iki prestižinio universiteto? Kam žmogui reikalingas trečias rankos nykštys ir kada išvysime žmones su papildomomis galūnėmis?Pokalbis su Kembridžo universiteto Plastiškumo laboratorijos neuromokslininke Viktorija Pavalkyte.Ved. Ignas Klėjus

„Tai geriausiai gydymui pasiduodantis psichiatrinis sutrikimas“, - apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą pasakoja psichoterapeutas Gintautas Narmontas. Gyvename laikais, kuomet mūsų dėmesys yra tarsi valiuta, kuria švaistomės, o užsiimdami daugiaveika sukeliame būseną, kai be aplinkinio triukšmo gyventi negalime. Tačiau, priešingai nuo tiesiog išblaškyto dėmesio, dalis žmonių kenčia nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (angl. ADHD), kurio priežastys ne šiaip šiuolaikinio gyvenimo tempas.Kokia riba tarp tiesiog pamesto dėmesio ir ADHD? Pokalbis su gydytoju psichoterapeutu Gintautu Narmontu.Ved. Ignas Klėjus.