Bičių mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė: jei išnyktų bitės, neliktų ir žmogaus

„Dabar atvirumas yra mano galia“, - pasakoja fotografė, stilistė Deimantė Rudžinskaitė-Ivanauskė, parašiusi atsiminimų knygą „Pasaulietė“ apie nelengvą vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje. Pati Deimantė pripažįsta, kad būdama vaikas nuolat laukė, kol kas nors ją išgelbės, bet tai padarė tik pati sulaukusi pilnametystės, o dabar, kaip pati teigia, norisi tik ramybės.Pokalbis su fotografe, stiliste Deimante Rudžinskaite-Ivanauske apie santykį su tikėjimu, prisiminimais ir vaikystės patirtimis.Ved. Ignas Klėjus

„Grįžęs dalies darbų net neprisimeni, kad jie buvo“, - apie jausmą, užplūstantį nuėjus piligriminį kelią, pasakoja žygeivis, vienas iš Camino Lituano kūrėjų. Kartu su bendraminčiais ir savanoriais ne vienerius metus kuriantis piligriminį kelią per Lietuvą, Marius pripažįsta, kad tai paskatino kai kurių kaimelių atgimimą, o piligrimai tapo kraštovaizdžio dalimi. Vienas iš tikslų - kad lietuvis bent kartą gyvenime pėsčiomis pereitų Lietuvą.Kodėl Marius su bendraminčiais ėmėsi šio kelio kūrybos? Kas jam yra mažieji pasaulio centrai? Ir kaip piligrimai Lietuvoje keičia kaimus ir miestelius?Pokalbis su vienu iš Camino Lituano kūrėjų, žygeiviu Mariumi Minkevičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Prieš penkerius metus mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė kartu su komanda iš naujo atrado lietuviškas tamsiąsias bites, kurios, manyta, buvo išnykusios Lietuvoje. Pati mokslininkė pasakoja, jog turime suprasti, kad tai svarbi mūsų krašto gamtos dalis, nors pripažįsta – yra ir tokių žmonių, kurie nepritaria šios bitės išsaugojimui. Pasirodo, šios bitės šiame krašte gyveno tūkstančius metų ir tik mūsų gyvavimo laikais susidūrė su egzistencine grėsme.Nuo bitininkystės iki bičių mokslininkės su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene.Ved. Ignas Klėjus

„Būna, kad prie vieno žodžio sėdžiu ir 10 minučių“, - apie tinkamo vertimo paieškas pasakoja knygų vertėjas Matas Geležauskas. Išvertęs ne vieną Lietuvoje puikiai žinomą knygą, Matas pripažįsta, jog gero vertimo išmokti sunku, kartais tiesiog turi pajausti. O kaip knygos keičia vertėjo gyvenimą?Apie kelią nuo pjūklų instrukcijų iki pasaulinio lygio knygų su vertėju, lingvistu Matu Geležausku.Ved. Ignas Klėjus

„Važiuodavau su dviračiu iš ligoninės ir jausdavau, kad tai geriausia dienos akimirka“, - pasakoja gydytoja Barbora Jarašūnė, parašiusi knygą apie medikų perdegimą „Poliklinika arba netikėti medžiai“. Pati autorė pakeitė ne vieną medicinos specialybę ir pripažįsta, kad knygos apie gydytojo psichologinio gyvenimo sunkumus negalėjo neparašyti.Kaip atrodė pačios rašytojos kelias į gydytojo gyvenimą? Ar perdegimas medikų bendruomenėje užprogramuotas? Pokalbis su gydytoja dietologe Barbora Jarašūne.Ved. Ignas Klėjus

Nuo mažo Lepšių kaimo Šakių rajone iki Kembridžo universiteto - tai jaunos mokslininkės Viktorijos Pavalkytės gyvenimas. Kilusi iš nedidelės Lietuvos gyvenvietės, Viktorija pripažįsta, kad mokykloje apie mokslininkės karjerą nesvajojo, nes apie tai tiesiog niekas nekalbėjo. Šiuo metu Viktorija dirba Plastiškumo laboratorijoje, kurioje gilinasi į „Trečiojo nykščio“ projektą ir tai, kaip mūsų smegenis veikia papildomos robotinės galūnės, o smegenų plastiškumas viena pagrindinių laboratorijos krypčių.Kaip atrodė mokslininkės kelias nuo kaimo iki prestižinio universiteto? Kam žmogui reikalingas trečias rankos nykštys ir kada išvysime žmones su papildomomis galūnėmis?Pokalbis su Kembridžo universiteto Plastiškumo laboratorijos neuromokslininke Viktorija Pavalkyte.Ved. Ignas Klėjus

„Tai geriausiai gydymui pasiduodantis psichiatrinis sutrikimas“, - apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą pasakoja psichoterapeutas Gintautas Narmontas. Gyvename laikais, kuomet mūsų dėmesys yra tarsi valiuta, kuria švaistomės, o užsiimdami daugiaveika sukeliame būseną, kai be aplinkinio triukšmo gyventi negalime. Tačiau, priešingai nuo tiesiog išblaškyto dėmesio, dalis žmonių kenčia nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (angl. ADHD), kurio priežastys ne šiaip šiuolaikinio gyvenimo tempas.Kokia riba tarp tiesiog pamesto dėmesio ir ADHD? Pokalbis su gydytoju psichoterapeutu Gintautu Narmontu.Ved. Ignas Klėjus.

„Per maistą galime perteikti net tai, kas vyksta šalyje“ - pasakoja virtuvės šefas Andrius Kubilius, kurio restoranas atsidūrė tarp vieno iš keturių Lietuvoje pelniusių „Michelin“ gido žvaigždę. Pats Andrius juokiasi, kad dėl apdovanojimo geriau gaminti nepradėjo. Populiarumo niekada nesivaikęs, viskas ką daro, kaip pats sako - žmogaus džiaugsmui kurti.Svečiuose „Nineteen18“ restorano virtuvės šefas Andrius Kubilius.Ved. Ignas Klėjus

„Mano pašaukimas - meilė žmogui“ - apie save pasakoja stuburo chirurgas Giedrius Bernotavičius. Būdamas vienu iš nedaugelio Lietuvoje operuojančių vaikų stuburo deformacijos, gydytojas savo žiniomis padeda ir žmonėms už Lietuvos ribų. Giedrius Bernotavičius neseniai grįžo iš misijos Etiopijoje, kurioje daugiau nei dešimtmetį kasmet susirenka gydytojai iš viso pasaulio, operuoti ir keisti vietinių vaikų gyvenimus. Giedrius teigia, jog operuojant ypatingai skurdžiomis sąlygomis apie save sužinai daug naujų dalykų.Apie chirurgo kasdienybę, stereotipus, misiją Etiopijoje ir ten dirbančius nepaprastus gydytojus su Santaros klinikų vaikų ortopedu traumatologu, stuburo chirurgu dr. Giedriumi Bernotavičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Šiuolaikinėje vakarų kultūroje įprasta vengti beveik visko, kas susiję mintimis apie mirtį. Net atsisveikinant su velioniu, jis papuošiamas taip natūraliai, tarsi būtų gyvas, o visą užkulisių darbą su mirusio kūnu esame patikėję mažai visuomenės grupei, tarp kurių tiek teismo medicinos gydytojai, tiek žmonės kūnus paruošiantys kremavimui.Vilniaus universiteto, filosofijos fakulteto sociologės dr. Milda Pivoriūtė ir Kamilė Baltrušaitytė pastaruosius metus gilinosi į tuos, kuriems mirtis kasdienio darbo dalis, žmones, kurie dirba morguose, ar nuolat atlieka autopsijas, besiliesdami prie mirusio žmogaus kūno. Tyrėjos siekė atskleisti asmeninį morgo darbuotojų požiūrį į savo darbą ir šio proceso užkulisius, tačiau šios mažos grupės žmonių kasdienybė pasako kur kas daugiau apie visą visuomenę.Ved. Ignas Klėjus