Mokytojų perdegimą aptaręs mokytojas: kartais tampi ir šeimos krizių sprendėju

„Nematau sveiko gyvo noro konkuruoti ir turėti tikslą“, – sako istorijos mokytojas, mokslų daktaras ir rašytojas Algis Bitautas. Mokytojas atvirai kalba apie šiuolaikinius mokinius ir jų požiūrio tendencijas, mokytojo profesijos prasmes ir iššūkius, kylantį spaudimą iš tėvų. Kaip dirbtinio intelekto pažanga keičia ne tik mokymąsi, bet ir istoriją? Kodėl istorijos mokymas šiandien reikalingas labiau nei bet kada? Ir kokius pokyčius Algis Bitautas mato ateities mokyklose?Ved. Ignas Klėjus.

„Žmonės dažniausiai bijo, kad jų vaikai susirgs nepagydoma liga“, – sako vaikų ligų gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė. Gydytoja jau septynerius metus rašo populiarų tinklaraštį „Mamytologija“, kuriame dalinasi dažniausiomis tėvų baimėmis, vaikų sveikatos klausimų sprendimo būdais ir gydytojos kasdienybės akmirkomis. O ko bijo pati gydytoja? Kaip socialinių tinklų mados keičia tėvų požiūrį į vaikų sveikatą? Ir su kokiais iššūkiai susiduria vaikų ligų gydytojai, kai informacijos tėvams internete tiek daug?Ved. Ignas Klėjus.

Kodėl senieji Indijos gydytojai klausdavo savo paciento apie tai, ką jis sapnavo? Kaip sapnus aiškina Rytų Azijos kultūros ir ką apie juos žino modernus šių dienų mokslas? Mokslininkai vis daugiau sužino apie žmogaus miegą, tačiau sapnų klausimas vis dar išlieka paslaptingas, nors į šį kiekvienam pažįstamą reiškinį įvairios kultūros gilinasi tūkstantmečius. Pokalbis su indologu, filosofu, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi.Ved. Ignas Klėjus.

„Sutartinės yra psichoterapinis ir socialinio sutarimo išradimas“, – sako balsą tyrinėjanti Brigita Bublytė. Balsas atrodo tik garsas, nors iš tikrųjų tai yra ir mūsų kvėpavimas, istorija, kultūra, kartais net mūsų baimės ar slapčiausi troškimai. Meno daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. Brigita Bublytė visą gyvenimą klauso ne tik balso, bet ir to, kas slypi tarp jo. Nuo nepaprastos anatomijos iki balso fenomenų.Ved. Ignas Klėjus.

„Kartais sukaustydavo baimė, jog bijau atidaryti palatos duris“, – sako gydytoja neurologė Gintarė Aukselė, prisiminusi rezidentūros patirtis pandemijos metu. Gintarė, įstojusi į neurologijos rezidentūrą COVID-19 pandemijos pradžioje, pradėjo rašyti anonimišką tinklaraštį „LRezidentė“, kurio įrašai apie gydytojos patirtis ir išgyvenimus iki šių dienų sulaukia tūkstančių reakcijų. Penkerius metus buvusi anonimė, Gintarė šiais metais atskleidžia savo tapatybę, išleisdama pirmąją knygą, paremtą aprašytomis patirtimis sveikatos sistemoje.Ved. Ignas Klėjus.

„Esame superorganizmas, kuris eina link prarajos“, – apie šiuolaikinės visuomenės tendencijas sako mokslinės fantastikos entuziastas, TV laidų vedėjas Rolandas Maskoliūnas. Prieš tris dešimtmečius mokslininko karjerą jis iškeitė į televiziją, pasakojimus apie mokslą ir kultūrą bei fantastikos pasaulius, kuriuose neretai išryškėja mūsų šiandienos dilemos.Kokie mokslinės fantastikos filmai tiksliausiai atspindi dabarties visuomenę? Ar technologijų pažanga keičia mūsų santykį su realybe? Kokios mokslo temos bus aktualios ateityje?Ved. Ignas Klėjus.

„Romantikos šiame darbe ir po 20 metų vis dar yra daug“, – sako delfinų terapiją tyrinėjanti Brigita Kreivinienė. Mokslininkė gyvenimą paskyrė suprasti kaip gyvūnų asistuojama terapija gali padėti psichikos ir socialinių sunkumų turintiems vaikams bei suaugusiems, o pati pripažįsta, jog delfinai nustebina tada, kada mažiausiai tikiesi. Kuo ypatingas delfinų ir žmogaus santykis? Kas vyksta šios terapijos metu? Ir kokia delfinų terapijos mokslininko kasdienybė?Pokalbis su Lietuvos jūrų muziejaus, Delfinų terapijos centro skyriaus vedėja, Klaipėdos universiteto prof. Brigita Kreiviniene.Ved. Ignas Klėjus

„Žmogaus psichologijos mygtukai spaudomi intensyviau nei bet kada anksčiau“, – sako skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys. Pokalbis aie tai, ką reiškia būti skeptiku, kas įkvepia šiuolaikinius skepticizmo šalininkus ir kodėl egzistuoja šiuolaikinės skeptikų draugijos pasaulyje.Ved. Ignas Klėjus.

„Dažnai šios šeimos jaučiasi vienišos“, – apie retomis ligomis sergančius vaikus auginančias šeimas pasakoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė. Gydytojos karjeros kelias vingiavo nuo vienos didžiausių Lietuvos ligoninių komunikacijos vadovės kėdės iki sudėtingų ir kartais nepagydomų neurologinių ligų gydytojos kasdienybės. Kaip atrodo retas ligas gydančios Mildos Dambrauskienės darbas iš arti? Kokias emocijas išgyvena gydytojai? Ir kaip užmegzti santykį su šeima?Ved. Ignas Klėjus.

„Nesu verkiantis žmogus, bet tada verkiau“, – pasakoja Asta Petrus apie prisiminimus, bandant atkurti istorinį, kone išnykusį desertą – „Vilniaus bobą“. Asta rinkodaros ekspertės profesiją iškeitė į desertų kūrėjos kasdienybę, atidariusi kepyklą, joje kviečia patirti ne tik visame pasaulyje puikiai pažįstamus desertus, bet ir atrasti lietuviškos gastronominės kultūros akcentus. Apie Astos kepyklą ir lietuviškas grybavimo tradicijas rašo „Michelin“ gidas, o pati Asta teigia, jog šiais laikais mėgaudamiesi maistu neatsižvelgiame į sezoniškumą, nes viską galime gauti čia ir dabar, tačiau, jos nuomone, prisitaikyti prie natūralaus gamtos ciklo maisto atžvilgiu yra didelis žavesys.Pokalbis su desertų kūrėja, gastronomijos entuziaste, kepyklos „Desertų klubas“ įkūrėja Asta Petrus.Ved. Ignas Klėjus.