Apollo saksofonų kvartetas

Amerikiečių kompozitorius Terry Riley (g. 1935) dar jaunystėje išgarsėjo konceptualiais minimalistiniais kūriniais, iškart tapęs klasiku. Jo muzika deklaruoja ištikimybę Šiaurės Indijos ragoms, jų dermėms ir ritmams, indų kultūrai ir filosofijai. Riley itin patyręs ir išradingas improvizuotojas, nemažą dalį kūrinių atliekantis pats įvairiais klavišiniais instrumentais ir dainuojantis. Vėlyvoji jo kūryba, pristatoma laidoje, labai spalvinga ir nenuspėjama, gausi kultūrologinių nuorodų ir kunkuliuojančios gyvybės.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Britų saksofonų kvartetas iš Mančesterio susikūrė 1985 metais, ir dabar laikomas svarbiu šiuolaikinės muzikos scenos dalyviu. Ansamblio repertuaras vinguriuoja savotišku viduriu, vengiant radikalių eksperimentų ir laikantis nuosaikiai modernių, dažnai su populiariąja muzika – džiazu, pop ir folkloru – susijusios kūrybos standartų. Apollo artistai puikūs ansamblistai, kokybiško garso ir puikios reakcijos muzikantai.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Australų biomedikas ir garso menininkas Alanas Lambas (1944-2025) įrašinėjo ir komponavo kūrinius iš telegrafo stulpų ir laidų zvimbesio: kartą tai buvo net 10 mylių ilgio objektas, o pagrindinis „atlikėjas“ – tiesiog vėjas.Komponuojanti ir improvizuojanti violončelistė Lucy Railton, dabar gyvenanti Berlyne, dažniausiai kuria drauge su bendraautoriais, ieškodama tinkamos aplinkos ir akustikos erdvių, panirdama į itin asketišką ir kontempliatyvią būseną.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Volkeris Banfieldas (g. 1944) yra labai plataus amplua atlikėjas, skambinantis klasikus, romantikus, o ypač dažnai ir efektingai – naujausius šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. Kaip tik su Banfieldu György Ligeti komponavo ir jam dedikavo Pirmąją etiudų knygą (1985). Banfieldas neretai imasi ir užmirštų ar retai atliekamų šiuolaikinių opusų, taip grąžindamas juos į aktyvų pianistinį repertuarą.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Prancūzų radikalas Raphaëlis Cendo (g. 1975) linkęs į tokią ekstremistinę ir brutalią raišką, kad jo muzika lyginama su situacionistų judėjimo idėjomis, Lietuvoje žinomomis iš Guy Debord’o tekstų. „Nežinau nė vieno meno kūrinio, kuriame nebūtų pertekliaus”, teigia Cendo, drastiškai režisuodamas kone teatrine materija virstančias kompozicijas, laužančias įprastines normas, atlikėjams verčiantis per galvą ir tampant daug lemiančiais muzikos aktoriais.Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Paryžietis Frankas Bedrossianas (g. 1971) kuria nepaprastai dramatišką muziką, kupiną kontrastų, tankių kontrapunktų ir be galo įvairių tembrų. Jo estetika paveikta laisvojo džiazo agresyvumo, spektralistinio komplikuotumo ir ekspansyvaus avangardo retorikos. Pertekliniai informacijos srautai, kunkuliuojanti energija ir sudėtinga dinaminė plėtra tarsi sintezuoja 21 amžiaus pradžioje vėl grįžtantį itin sudėtingą muzikinės kalbėsenos būdą.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Danų kompozitorė Puce Mary (g. 1989) ir amerikiečių pianistas Davidas Tudoras (1926-1996) labai skirtingi artistai, tačiau juos sieja elektroninė muzika. Itin įtakingas avangardinio repertuaro atlikėjas Tudoras vienas pirmųjų ėmėsi elektroninės kūrybos namų sąlygomis, pasitelkdamas kuklias anuometines priemones. Garso meno propaguotoja Puce Mary tai daro šiuolaikiškai, miksuodama gyvai ir siekdama begalinės transformacijos įspūdžio.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) karaliavo keletą dešimtmečių, o jo įtakai paklūsdavo įvairių šalių kompozitoriai. Vis dėlto, paraleliai gyvavo ir niekaip su juo nesusijusios alternatyvos, kitoks požiūris į kūrybą ir muziką. Natūralu, kad Boulezo įtaka tolydžio silpnėjo, nors ir dabar Vakarų avangardinėje muzikoje neretai išnyra Boulezo skelbtos idėjos ir raiškos būdai.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) dirigavo daug romantinės muzikos veikalų, todėl ir jo paties muzikoje galima įžvelgti didingų savybių, atkeliaujančių iš ankstesniųjų laikų. „Kartais pasitelkiu jau pabaigto kūrinio fragmentą, dėl kažkurių priežasčių likusį nepanaudotą arba tik labai trumpai panaudotą. Ir tada jį skiepiju, kad atsirastų kitas augalas. Tai tarsi akimirkos, paimtos iš vienokio konteksto ir patalpintos į kitokį, kad ten pasidaugintų“, – teigia Boulezas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) rašė nemažai tekstų apie savo kompozicijas. 1959 m. jis paskelbė esė „Sonata, ko tu nori iš manęs“, jos pavadinimui panaudojęs 18 a. prancūzų filosofo Bernard‘o Le Bovier de Fontenelle‘io sparnuotą frazę, populiarią įvairiais istoriniais laikotarpiais. Toje esė Boulezas komentavo savo Trečiąją sonatą fortepijonui (1957) – atviros formos novatorišką ir niekad nepabaigtą kompoziciją, paveiktą Joyce‘o, Mallarmé ir Kafkos idėjų, sukonstruotą kaip originalus labirintas, kuriame pianistas klaidžioja paties pasirinktais maršrutais.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis