Radijo byla. smurtas

Viešumoje vis nuskamba istorijų apie smurtinius įvykius ugdymo įstaigose, į kuriuos būna įsitraukę tiek mokiniai, tiek ugdymo įstaigų darbuotojai. Šie atvejai sulaukia pačių įvairiausių vertinimų dėl neva netinkamo tokių situacijų valdymo. O kaip teisiškai vertintinas smurtas, kokiomis formomis jis pasireiškia? Kokias pareigas ir teises turi konflikto šalys? Kas atsakingas už žalą, kilusią per smurtinį įvykį ugdymo įstaigoje? Laidoje dalyvauja Advokatų tarybos Baudžiamosios teisės komiteto narė, advokatė Kristina Palienė.

Skyrybos yra sudėtingas procesas, kuris tampa dar sudėtingesnis, kai pora turi nepilnamečių vaikų. Šeimai sukant skirtingais keliais, kyla esminis klausimas su kuo vaikas gyvens ir kaip bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, ar įmanomas „50:50“ laiko pasidalijimas? Ir nors teigiama, kad tėvų konfliktai neturi tapti vaiko gyvenimo režimu, o teismas visada ieško atsakymo į vieną klausimą – kas vaikui bus geriausia, ką daryti, kai „popieriuje“ nustatyta tvarka realybėje nelabai veikia? Pokalbis su advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresniuoju teisininku Marku Dobrovolskiu.

Turbūt visi bent kartą esame paskolinę pinigų. Tai gali būti vos keli eurai arba gerokai didesnės sumos. Paskolinti gali prašyti ir kolega, ir artimas žmogus. Atsisakyti paskolinti nepatogu, dažnai viskas vyksta abipusio pasitikėjimo pagrindu, tačiau kartais paaiškėja, kad asmuo skolos grąžinti neskuba arba iš viso jos neketina grąžinti. Ką daryti? Kaip atgauti skolą, jei skolininkas atsiskaityti vengia? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ partneris, advokatas Andrius Lukašonokas.Skyrybos yra sudėtingas procesas, kuris tampa dar sudėtingesnis, kai pora turi nepilnamečių vaikų. Šeimai sukant skirtingais keliais, kyla esminis klausimas su kuo vaikas gyvens ir kaip bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, ar įmanomas „50:50“ laiko pasidalijimas? Ir nors teigiama, kad tėvų konfliktai neturi tapti vaiko gyvenimo režimu, o teismas visada ieško atsakymo į vieną klausimą – kas vaikui bus geriausia, ką daryti, kai „popieriuje“ nustatyta tvarka realybėje nelabai veikia? Pokalbis su advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresniuoju teisininku Marku Dobrovolskiu.Viešumoje vis nuskamba istorijų apie smurtinius įvykius ugdymo įstaigose, į kuriuos būna įsitraukę tiek mokiniai, tiek ugdymo įstaigų darbuotojai. Šie atvejai sulaukia pačių įvairiausių vertinimų dėl neva netinkamo tokių situacijų valdymo. O kaip teisiškai vertintinas smurtas, kokiomis formomis jis pasireiškia? Kokias pareigas ir teises turi konflikto šalys? Kas atsakingas už žalą, kilusią per smurtinį įvykį ugdymo įstaigoje? Laidoje dalyvauja Advokatų tarybos Baudžiamosios teisės komiteto narė, advokatė Kristina Palienė.Ved. Artūras Matusas

Paprastai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi atlyginti kaltininkas. Tačiau praktikoje pasitaiko, kai teismo priteista žala nėra atlyginama arba jos išieškoti nepavyksta. Tokiais atvejais nukentėjusysis gali kreiptis dėl žalos kompensavimo iš valstybės. Nuo 2026 m. pradžios prašymai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo teikiami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Apie žalos kompensavimo nukentėjusiems nuo smurto tvarką kalbame su advokatų kontoros „WIDEN“ vyresniąja teisininke Jolanta Borko.Būsto paklausa nemažėja, o kokybiškos nuotraukos nekilnojamojo turto portaluose ar socialiniuose tinkluose, jog ramiame kvartale už patrauklią kainą galima įsigyti svajonių namus, iš kart sulaukia didelio susidomėjimo. Tačiau už šių gražių aprašymų gali slypėti naujiesiems šeimininkams iki šiol nežinomi dalykai: pvz. dėl nutiesto magistralinio dujotiekio draudžiama sklype sodinti medžius. Dar daugiau – pasitaiko ir atvejų, kai paaiškėja, kad įsigytas namas pastatytas savavališkai ar su dideliais techniniais trūkumais. Kaip elgtis ir ko imtis, atsidūrus tokioje situacijoje – pirkinys svarbus, brangus, o naudotis nelabai gali? Pataria Advokatų tarybos Civilinės teisės komiteto pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas Albertas Šekštelo.Ved. Artūras Matusas

Valstybė kasmet paveldi šimtus butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Kaip ir kodėl privatus turtas atsiduria valstybės rankose? Kas nutinka tokiam turtui po to, ir kuo šis turtas skiriasi nuo bešeimininkio? Šias sąvokas žmonės labai dažnai linkę painioti. Pokalbis su Turto banko Valstybei perduotino turto skyriaus vadove Julanta Poškute.Ved. Artūras Matusas

Nuo 2026 m. lapkričio 1 osios įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai: keisis darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia tvarka, darbo pareigų pažeidimų vertinimo terminai ir galutinio atsiskaitymo galimybės. Taip patr atsiranda pokyčių nuotolinio darbo, darbo laiko režimų ir kolektyvinių darbo santykių srityse. Pasikeitimai svarbūs, kaip jie palies tiek darbuotojus, tiek darbdavius? Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.Ved. Artūras Matusas

Tarptautinius pervežimus vykdančioms įmonėms eismo įvykiai kitose Europos Sąjungos valstybėse yra kasdienybė. Tačiau su tu tuo gali susidurti ir bet kuris automobiliu po Europą keliaujantis ar eismo įvykyje kaip pėsčiasis nukentėjęs Lietuvos pilietis. Deja, dažnai paaiškėja, kad tikrieji sunkumai prasideda jau po eismo įvykio – kai reikia atgauti patirtus nuostolius iš kitoje Europos Sąjungos valstybėje veikiančios draudimo bendrovės. Pasitaiko situacijų, kai žalos administravimas užsitęsia dėl to, kad jo atstovas arba pats draudikas vilkina sprendimo priėmimą, nustatytais terminais neišmoka draudimo išmokos, nesutinka atlyginti visų nuostolių, vis prašo papildomų dokumentų ar paaiškinimų arba skirtingai vertina eismo įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį užsienyje ir žalos atlyginimo išsireikalavimą iš užsienio draudiko kalbame su advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatu, draudimo teisės ekspertu Juliumi Sakalausku.Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai: keisis darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia tvarka, darbo pareigų pažeidimų vertinimo terminai ir galutinio atsiskaitymo galimybės. Taip pat atsiranda pokyčių nuotolinio darbo, darbo laiko režimų ir kolektyvinių darbo santykių srityse. Pasikeitimai svarbūs, kaip jie palies tiek darbuotojus, tiek darbdavius? Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.Valstybė kasmet paveldi šimtus butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Kaip ir kodėl privatus turtas atsiduria valstybės rankose? Kas nutinka tokiam turtui po to, ir kuo šis turtas skiriasi nuo bešeimininkio? Šias sąvokas žmonės labai dažnai linkę painioti. Pokalbis su Turto banko Valstybei perduotino turto skyriaus vadove Julanta Poškute.Ved. Artūras Matusas

Sukčiavimo schemos tampa vis įtikinamesnės – nuo netikrų bankų ar kurjerių svetainių iki dirbtinio intelekto sugeneruotų balsų. Tačiau kas atsitinka tada, kai pats paspaudėte, pats patvirtinote, pats pervedėte pinigus – ar tai reiškia, kad bankas jau niekuo dėtas? Ar tokiu atveju nuostolius visada turi prisiimti pats vartotojas, ar dalis atsakomybės vis dėlto gali tekti ir bankui? Apie tai, kur teisėje brėžiama riba tarp vartotojo neatsargumo ir mokėjimo įstaigos atsakomybės, kalbamės su advokatų kontoros „COBALT“ Intelektinės nuosavybės ir IT reguliavimo teisės praktikos grupės vyresniuoju teisininku Juru Žymančiumi.

Europos Komisija pristatė planus uždrausti vaikams naudotis socialiniais tinklais ir nustatyti naujus apribojimus internetinių žaidimų platformoms bei dirbtinio intelekto pokalbių robotams. Plane numatyta, kad nuo 13 metų vaikai galės naudotis socialiniais tinklais prižiūrimi tėvų, tačiau asmeninę paskyrą galės susikurti tik sulaukę 15-os. Taip pat numatoma uždrausti „begalinį“turinio slinkimą be sustojimo, įvairias atlygio gudrybes, aktyviuosius pranešimus miego valandomis ir nepageidaujamus nepažįstamųjų bandymus užmegzti kontaktą. Kiek visa tai įgyvendinama praktikoje, kokie iššūkiai laukia? Komentuoja advokatų kontoros „TEGOS“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas., advokatas Mindaugas Civilka.

Beveik 52 tūkstančiai Lietuvos gyventojų valstybei jau yra oficialiai pranešę, jog mirties jų organai gali būti panaudoti transplantacijai. Nesutikimą donorystei šiuo metu yra užregistravę kiek daugiau nei 5 tūkst. asmenų. Tai liudija, kad žmonės realiai naudojasi valstybės suteikta galimybe iš anksto apsispręsti. Tačiau lieka svarbus klausimas – kokią teisinę galią toks sprendimas turi po žmogaus mirties? Ar apsisprendimą gali pakeisti artimieji? Atsako advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokatė Andra Lapė.Europos Komisija pristatė planus uždrausti vaikams naudotis socialiniais tinklais ir nustatyti naujus apribojimus internetinių žaidimų platformoms bei dirbtinio intelekto pokalbių robotams. Plane numatyta, kad nuo 13 metų vaikai galės naudotis socialiniais tinklais prižiūrimi tėvų, tačiau asmeninę paskyrą galės susikurti tik sulaukę 15-os. Taip pat numatoma uždrausti „begalinį“ turinio slinkimą be sustojimo, įvairias atlygio gudrybes, aktyviuosius pranešimus miego valandomis ir nepageidaujamus nepažįstamųjų bandymus užmegzti kontaktą. Kiek visa tai įgyvendinama praktikoje, kokie iššūkiai laukia? Komentuoja advokatų kontoros „TEGOS“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas., advokatas Mindaugas Civilka.Sukčiavimo schemos tampa vis įtikinamesnės – nuo netikrų bankų ar kurjerių svetainių iki dirbtinio intelekto sugeneruotų balsų. Tačiau kas atsitinka tada, kai pats paspaudėte, pats patvirtinote, pats pervedėte pinigus – ar tai reiškia, kad bankas jau niekuo dėtas? Ar tokiu atveju nuostolius visada turi prisiimti pats vartotojas, ar dalis atsakomybės vis dėlto gali tekti ir bankui? Apie tai, kur teisėje brėžiama riba tarp vartotojo neatsargumo ir mokėjimo įstaigos atsakomybės, kalbamės su advokatų kontoros „COBALT“ Intelektinės nuosavybės ir IT reguliavimo teisės praktikos grupės vyresniuoju teisininku Juru Žymančiumi.Ved. Artūras Matusas