Podcastas prie vyno taurės

Prieš akis - du Lietuvos futbolo lygos medaliai. Abu bronziniai. Vieną atsiėmėm su moterų komanda švęsdami paskutinės minutės pergalę Vilniaus derbyje ir užėmę trečią vietą. Antrą LFF atstovai įteikė vakar vykusios posezoninės vakarienės metu. Akivaizdžiai bronza labiau džiaugėsi mūsų merginos, bet abiem atvejais sakiau, kad pasistengsime, kad tai būtų paskutiniai bronzos medaliai tiek vyrų, tiek moterų “Žalgiriui”Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.Vilniaus “Žalgirio” vyrų komandos sezonas užsidarė pergale Gargžduose ir labiau nei pati bronza paguodė faktas, jog pirmaisiais metais pavyko išvengti blogiausio klubo pasirodymo lygoje per 16 metų.Užsidaro ir pirmieji mano, kaip “Žalgirio” prezidento, metai, todėl galiu šiek tiek pareflektuoti ir sudėti savo punktus apie šituos metus.* Amerikietiškų kalnelių analogija jau visiems pabodusi, bet “Žalgiris” toks ir buvo. O jausmas kai smingi nuo tų kalnelių žemyn ir pasieki apatinį tašką nekoks. Ne viename interviu esu sakęs, kad savo darbuose ar net įvairiose teisminėse bylose nestresuoju, tai šiemet “Žalgiris” šitą teiginį apvertė aukštyn kojomis. Labai buvo nemalonūs tie rytai, kai atsibundi ir supranti, kad tavo komanda pralaimėjo “Panevėžiui”, ar namuose “Bangai”. Ar ne tik pralaimėjo, bet ir buvo sutriuškinta 0:3.* Netikra viltis. Kartais atrodo, jog geriau jau būtų toks vientisas nykus sezonas negu pilnas netikrų vilčių. Pirmoji pergalė svečiuose prieš “Kauno Žalgirį” gegužės gale, dar viena pergalė namuose, susilyginam su čempionais taškais, regis, momentas jau mūsų pusėje, pyst ir 0:3 Gargžduose. Vasarą vėl pagauni ritmą, trys pergalės iš eilės, priekyje esantys ranka pasiekiami, pyst namie 2:3 prieš tą pačią Gargždų “Bangą”. Fantastiška pergalė namuose 3:2 prieš “Kauno Žalgirį”, vėl kažkur blyksteli viltis, pyst svečiuose beviltiškai 0:3 prieš “Transinvest”. Tada jau turbūt pirmą kartą nusprendžiau pasisakyti taip, kad po to podcastai visą savaitę turėjo apie ką kalbėti.* Skaudžiausia, kad prieš pagrindinius konkurentus turėjome ryškiai geresnius tarpusavio rezultatus: 7 taškai iš 12 prieš “Kauno Žalgirį” ir 8 taškai iš 12 prieš “Sūduvą”. Bet kai prarandi 5 taškus prieš aštuntą lygos komandą ir 6 taškus prieš septintą, tai galutinis rezultatas yra logiškas.* Sportine prasme sezonas, aišku, buvo nesėkmingas. Ne tragiškas, nes tragedija būtų buvusi nepatekti į Europos turnyrus kitais metais, bet tikrai nesėkmingas. Nes Vilniaus “Žalgiriui” yra tik viena sėkminga vieta ir šiemet padarytos klaidos neleido jos užimti.* Yra klaidos, yra nepasiteisinę sprendimai ir fiasko. Klaida buvo atsargiai elgtis per pirmąjį transferų langą. Aišku, pasivaikščiojimas ant finansinės bedugnės krašto turėjo didelės įtakos tokiam sprendimui, daug laiko ir finansų kainavo buvusios vadovybės paveldėtų kontraktų nutraukimas, bet ir Mindaugas jau pripažino, kad buvo padaryta klaida.* Nepasiteisinęs sprendimas buvo skirti Rolandą Džiaukštą vyriausiuoju treneriu. Taip, jis buvo moraliai teisingas ir sveikintinas, tuo metu logiškas, nėra dėl ko muštis į krūtinę, bet nepasiteisinęs ir dar kartą parodęs, kad pragmatizmas futbole dažnai yra stipresnis už gražius gestus.* Fiasko aikštėje, aišku, yra trys pralaimėjimai 0:3 bei gėdingiausias rezultatas taurėje Mažeikiuose, bet dar didesniu fiasko asmeniškai laikyčiau fizinio pasirengimo sezonui procesą. Jo pasekmes komanda jautė visą sezoną ir faktiškai jos buvo neištaisytinos.* Žvelgiant pozityviau - daryti klaidas yra neišvengiama, bet likti jose yra tiesiog kvaila. Todėl jas identifikavę galėsime jų nebekartoti.* Jei reikėtų ieškoti pozityvo aikštėje, tai čia nieko naujo nepasakysiu - visų pirma, Stebuklas Liepkalnyje, aš vis dar pasižiūriu highlightus, kai noriu pasikelti nuotaiką, ir vis dar bėga šiurpas klausantis komentatorių kaukimo.* Pozityvus buvo ir antrasis transferų langas, atvedęs į klubą Bilenkį, Lupano, Litvinenko ir Franke. Skerlai ir Mankowskiui bus daug paprasčiau komplektuoti komandą nei tai teko daryti Džiaukštui ir Klevinskui.* Manau, kad visi išmokom kelis dalykus - net ir nedarant klaidų futbole reikia laiko ir kantrybės norint pasiekti sportinius tikslus, o kai klaidų sočiai, tai tada tikslams pasiekti jau reikia stebuklo.* Už aikštės ribų, aišku, nuotaikos buvo visai kitos. Sumušėm visus lankomumo rekordus ir finišavom su 3149 žiūrovų vidurkiu Toplygoje. Man dar smagiau matyti, kad pakėlėm ir lankomumo grindis - nė vienos “Žalgirio” rungtynės neturėjo mažiau nei 2000 žiūrovų, nors orai šiemet mūsų labai nemylėjo - lijo kone kiekvienose namų rungtynėse.* Pilnutėlis stadionas per europines rungtynes jau yra ir bus normalu, bet šių metų ryškiausias pareiškimas buvo beveik 6500 žmonių per rudenines rungtynes su “Kauno Žalgiriu”. Geroji naujiena ta, kad tai galima laikyti baze - stipresnė komanda, didesnis biudžetas, daugiau pergalių, mažiau klaidų leis tik augintis šituos žiūrovų skaičius ruošiantis pereiti į Nacionalinį stadioną. Nes kai pasakysiu, jog žaisdami Nacionaliniame kelsime tikslus pasiekti 7000 žiūrovų vidurkį niekas nebesijuoks.* Laukimas. Įsiminė momentas, kai iki viešos prekybos bilietais į “Hajduk” rungtynes likus 5 minutėms, eilėje laukė daugiau kaip 2000 žmonių. Dar viena akivaizdi priežastis, kodėl abonementas kitame sezone yra būtinas.* Klubas be bendruomenės yra niekas. Todėl smagu buvo matyti rekordinius aktyviojo palaikymo sektorių skaičius, girdėti nustebusių tėvų pasakojimus, kaip juos vaikai ima tempti į stadioną, nors iki tol atitraukti nuo kompiuterio būdavo misija neįmanoma, pamatyti į stadioną grįžtančius veteranus, dar prisimenančius legendinio “Žalgirio” laikus ir trūkčiojančius pečiais, kai jų klausdavau - o kodėl ta žaliai-balta meilė buvo prisnūdusi?* Nudžiugino ir komerciniai rezultatai - jei diskutuojant pernai rudenį 800 tūkstančių eurų iš rėmėjų mūsų pardavimų skyriui atrodė kaip sunkiai pasiekiama, tai reikėjo tik daugiau motyvacijos, originalesnių sprendimų ir pasiekėme mano suplanuotus 1.2 milijono eurų, nors irgi manau, kad padarėm ir čia sočiai klaidų ir nemažai pinigų palikome gulėti ant žemės. Kitais metais pardavimų skyriui bus keliami dar aukštesni tikslai, tad kraujas bėgs iš nosies, bet juos reikės pasiekti.* Nors kai kuriose klubo darbinėse pozicijose sukosi karuselė, baigiantis sezonui, regis, pavyko stabilizuoti kolektyvą ilgesniam laikui ir identifikuoti, ko dar trūksta, nes klubo plėtra šiemet buvo sunkiai įtikima - prieš metus dauguma ofiso kabinetų buvo nenaudojami, dabar jau tuoj pritrūks vietos.* Pavyko įgyvendinti visus infrastruktūros pažadus, kuriuos daviau pernai gruodį. Su stadiono savininkų pagalba atsirado nauja garso sistema ir didelė moderni švieslentė. Nudryžusius reklaminius tentus pakeitė LED ekranai, o VIP erdvė nebeprimena 1976 metų kolūkio valgyklos.* Įėjimai ir išėjimai neišspręsti, tada dar metus teks pakentėti, tačiau atsiradęs įprotis ateiti anksčiau bei galimybė turėti abonementus su priskirtomis vietomis turėtų padėti.* Šiemet daug kalbėjau, tai natūralu, kad nemažai ir prisikalbėjau. Nesurinktus taškus ateityje skaičiuosiu tik mintyse, bet tylos ir ramybės kitais metais irgi nesitikėkite. Papildomas dėmesys Lietuvos futbolui tikrai dar nepakenkė.* Visada pralinksmindavo dėl Vilniaus “Žalgirio” pralaimėjimo džiūgaujantys mano heiteriai. Babų su gėlių vazonais profiliuose susidomėjimas futbolu šiemet sumušė visus rekordus. Aišku, nuo to kentėjo ir prie tokio heito srauto nepratę futbolo puslapiai. Nieko, įprasit.* Kantrybės, kantrybės, kantrybės - linkėjo man šiemet visi sutikti geranoriški žmonės. O kantrybei padeda strateginis planavimas. Pasiruošimą kitam sezonui pradėjom nuo rugsėjo viduryje sudėliotų ilgalaikių planų, lapkričio pradžioje darbą jau pradėjo naujasis sporto direktorius, kurį tikrai laikau svarbiausiu naujojo sezono pirkiniu, jis turės ir laiko, ir finansinių galimybių optimaliai sukomplektuoti komandą, o Skerla - ją paruošti sezonui, gruodžio 1 dieną bus viešai pristatyti ne tik 2027 metų, bet … This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comBerniukai aiškinasi, kaip pralinksminti Paulių, klauso ir komentuoja blogiausią visų laikų lietuvišką dainą, aptaria politines aktualias bei renkasi rinkiminius šūkius ir pavardžių anagramas.

Thank you Algimantas Bružas, Marius Kazlauskas, Rasa, Arnoldas, Lina, and many others for tuning into my live video! Join me for my next live video in the app. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

Visus Delfi Įtakingiausius politikus galite rasti čia: https://www.delfi.lt/itakingiausieji-2026/politikai/#results* Elitui Nausėda neįtakingiausiasTai turbūt esminė įžvalga - dauguma elito grupių nelaiko prezidento įtakingiausiu, šiemet to dar nepakako, kad išstumtų jį iš įtakingiausio pozicijos, bet spėju, kad tai paskutinė statulėlė, kurią atsiėmė prezidento patarėjas* Sinkevičius kaip premjeras ir partijos vedlys yra maxinęs savo įtakąPrieš apdovanojimus abejojau, ar šviežias premjeras apskritai pateks į trejetuką, užleisdamas vietą šimtmetį švęsiančiam Adamkui, bet akivaizdu, kad po Ruginienės eksperimento daug kas jį mato, kaip pagrindinį šalies vairininką* Kasčiūnas beldžiasi į top3 durisGeros žinios TS-LKD lyderiui, jam labai nedaug pritrūko iki pirmojo trejetuko, galiu drąsiai spėti, kad kitais metais ten jį matysime, o jei Delfi projektas tęsis - 2028 ar 2029 jam labai realu atsiimti ir pagrindinio įtakingiausio politiko statulėlę* Sinica, Sinkevičiai ir Cesiulis - sparčiausiai kilo nuo pernai metųMindaugo Sinkevičius kilimas logiškas, Virginijaus irgi - jis pasididino įtaką tapęs partijos vadovu ir iš 25 vietos pernai pakilo į 12 šiemet. Nestebina ir aktyviai komunikuojančio Sinicos augimas - nuo 30 vietos iki aukštos 16 šiemet.Įdomesnis dviejų progresyvių socdemų merų, kurie nepalaikė LSDP buldozerio mėginant užvaldyti LRT, ir nesusipyko su įtakingais visuomenės ir elito nariais, augimas. Alytaus meras Cesiulis kyla per 15 pozicijų iš 40 į 25 vietą, o Vilniaus rajono meras Duchnevič - per 12 pozicijų iš 42 vietos į 30.* Skausmingas Skvernelio kritimas ir kiti nelaimėliai Čia didžiausia politiko tragedija, dar pernai buvęs antras įtakingiausias ir realiai svarstęs apie prezidento rinkimus, dabar Skvernelis yra visiškam politiniam užribyje, nukritęs net per 29 vietas iki 31-osios.Kitas ekspremjeras Paluckas skrieja žemyn per 17 pozicijų ir iš pirmo dešimtuko 9 vietos atsiduria tik 26.Dar daugiau pozicijų prarado buvusi KAM ministrė Šakalienė, kuri faktiškai pasitraukė iš viešosios erdvės ir iš 12 vietos nukrito į 46. Tiek pat pozicijų kiek Skvernelis prarado ir konservatorė Morkūnaitė-Mikulėnienė, tik jos kritimas iš 60 į 89 ne toks reikšmingas.* Seimo pirmininkas - vienas iš trijų - nepatenka net į dešimtukąOlekas nei kam labai įdomus, nei kam nors turi įtaką. Kai Seimo pirmininkas nepatenka net į dešimtuką, tai labai prastos žinios politiko reputacijai ir svoriui.* Elitas Žemaitaitį mato tik 13, o visuomenė - 6Čia viskas normalu, elitas visada linkęs populistus nužeminti ir apsimesti, kad jie nedaro įtakos. Tas pats ir su Petru - Gražulis elito nuomone tik 69 vietoje (kaip simboliška), o visuomenė kelia jį į 33.* Ruginienės krytis - visuomenėje tik 40, elito balsavime tik 33Blykstelėjo ir dingo net nespėjusi užsiauginti politinio svorio.* Pramogų pasaulis gyvena Grybauskaite ir ŠimonyteMūsų pop-kultūroje yra dominuojanti liberaliosios dešinės kryptis, todėl nenuostabu, kad Grybauskaitė, Kasčiūnas ir Šimonytė jiems yra trys įtakingiausios figūros* Visuomenė labiau vertina moterisDidžiausias skirtumas nuomonių dėl trijų moterų. Elitas Pinskuvienei skyrė tik 73 vietą, Bilotaitei 88, o aplinkos ministrei Andriulaitytei vos 95, o visuomenė sudėjo jas į pirmą trisdešimtuką - atitinkamai 20, 27 ir 24 vietos* Atpažįstamumas prieš įtaką politinėje sistemojeElitas mato užkulisinę premjero tėvo veiklą ir Rimantą Sinkevičių stato 30, visuomenė to nežino ir skiria tik 74 vietą. Pilkuoju TS-LKD kardinolu vadinamas Mindaugas Lingė elito nuomone yra 40, o visuomenės tik 82.* Buvo, bet išnykoRyškiausias išgaravimas iš sąrašo - buvęs prezidentinis kandidatas Giedrimas “dirbau NATO” Jieglinskas, buvo 43, dabar jo neliko iš viso.Tarp įtakingiausių neliko ir eks-ministro Šadžiaus, Uspaskicho, Raskevičiaus, Navickienės* Nebuvo, bet atsiradoRyškiausi debiutai priklauso naujosios Vyriausybės nariams ir aukščiausiai atsiranda KAM ministras - Kaunas, kuris įsitaiso net 17 vietoje. 35 vietoje aplinkos ministrė Andriulaitytė, šalia jos - ekonomikos ir inovacijų ministras Grikšas. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.comKad jau longevity ir viską ten, tai podcastą “Prie vyno taurės” keičia “Ilgoji versija” ir atsiranda video versija. Nenorintiems žiūrėti, o tik klausyti - apačioje yra ir tik audio versija prenumeratoriams:

Andriaus Substacką palaiko prenumeratoriai. Prisijunk prie augančios bendruomenėsAštrūs klausimai Lietuvoje gali greitai peršokti per kategorijas. Ekonominiai klausimai gali greitai tapti politiniais (kylančios kuro kainos jau tapo politiniu klausimu). Kultūriniai klausimai gali virsti politiniais (pamenat, kaip greitai Lukiškių aikštėje turėjusi stovėti skulptūra virto politizuota arba kaip greitai urbanistinis - kultūrinis sprendimas dėl pliažo toje pačioje nelaimingoje Lukiškių aikštėje virto politine diskusija). Galimi ir atvirkštiniai judesiai - politinis sprendimas dėl Taivanio atstovybės ilgainiui tapo ekonomine problema verslo santykiuose su Kinija. “Misionierių sodų” problema iš nekilnojamojo turto plėtros projekto virto sociokultūrine diskusija.Bet itin retai klausimai kaip vaikų žaidimo aikštelėje peršoka per visas tris kategorijas - nuo ekonominio iki kultūrinio iki politinio.Migracija tapo vienu iš tokių ir šitoje kebeknėje geriausiai jaučiasi populistai politikai ir chaoso agentai.Jeigu neimsime domėn nelegalių migrantų veržimosi per sienas, imigracija įprastai pas mus buvo ekonominis klausimas.Niekas nesiginčijo, kad Lietuvos verslui reikia stiprios ekonominių migrantų injekcijos. Editą Mildažytę gal ir šokiravo vienas pamatytas netvarkingai vairuojantis Bolto vairuotojas, bet į logišką klausimą - jeigu jį išmesim, kas žengs į priekį užimti jo vietą, niekas neturi atsakymo, o ir noro didelio nėra.Istorijos apie filipiniečius, po dvylika gyvenančius viename bute, mus kraupina, bet lygiai taip pat prieš keliasdešimt metų kraupo britai, savo tabloiduose skaitydami apie ketvirtojoje Londono zonoje po penkiolika viename bute gyvenančius lietuvius ar lenkus.Čia ginčo nėra. Ginčas atsiranda, kai pasigirsta frazė - “ekonominiai migrantai mums reikalingi, bet tokie, kokių mes norime”. Ir ekonominis klausimas sklandžiai tampa demografiniu.Kokių migrantų mes norime? Ir čia švediškas nuomonių stalas - didžioji dalis turbūt pasakytų, kad kuo panašesnių į mus, norinčių ir galinčių kuo greičiau asimiliuotis, išmokti kalbą, prisitaikyti prie Lietuvos kultūros. Viena dalis verslo sakytų, kad kuo pigesnių, kita dalis sakytų atvirkščiai - turinčių kuo aukštesnes kompetencijas. Saugumu besirūpinanti visuomenės dalis akcentuotų kuo artimesnes geopolitiškai šalis, o žmogaus teisių gynėjai džiaugtųsi, jei teisę dirbti ir gyventi gautų migrantai iš šalių, kur jiems kyla įvairios grėsmės.Galbūt diskusijoje išsikristalizuotų idealus migranto Lietuvoje portretas, bet net ir dirbtiniam intelektui tai tapo problema. Paprašytas jis ilgai muistėsi, išsisukinėjo, bet pagaliau sugeneravo tokį migrantą:Oleksandras, 29 metai, kilęs iš Vakarų Ukrainos, atvykstantis su sutuoktine, planuojantis 2-3 vaikus ir ilgalaikį gyvenimą Lietuvoje, jau kažkiek mokantis lietuviškai, nominaliai krikščionis, bet praktiškai sekuliarus, su aukštuoju STEM išsilavinimu, inžinierius arba IT specialistas.Pripažinkime, kad prasidėjus karui tokių “Oleksandrų” pasiūla tikrai išaugo, vėliau juos ėmė keisti “Aliaksandrai”, bet čia atsirado bėda su gimtąja šalimi. Tačiau toks sintetinis portretas niekaip negali išspręsti darbo rankų trūkumo, su kuriuo susiduria Lietuvos verslai. Oleksandras kurjeriu nedirbs, dėl jo kovos ir gerą atlyginimą siūlys minimum keturios didelės kompanijos.Todėl reikia sutarti, kad demografinio klausimo apie “idealų migrantą” realybėje mes neišspręsime ir čia dėsnius diktuoja rinka, kuri sako labai aiškiai - dabar važiuoja žmonės iš Azijos ir dominuoja Centrinė Azija,Migracijos departamento duomenimis, visos top 10 labiausiai augančių migrantų bendruomenių yra iš Azijos.Nuo 2023 metų uzbekų Lietuvoje išaugo 6.3 karto iki 11 tūkstančių, tadžikų - 5 kartus iki 7 tūkstančių, indų - 6 kartus iki 9 tūkstančių.Pakistaniečių ir filipiniečių išaugo net po 13-14 kartų, bet jų buvo pradžioje nedaug, tad bendri jų skaičiai dar dešimčių tūkstančių nesiekia.Kitoks vaizdas žiūrint į baltarusius ir ukrainiečius, nors bendra skaitine išraiška jų vis dar daugiau, bet per trejus metus matosi mažėjimas. Ukrainiečių sumažėjo nuo 94 iki 78 tūkstančių, o baltarusių skaičius buvo išaugęs iki 62 tūkstančių ir dabar sumažėjo iki 48 tūkstančių.Bendras ukrainiečių ir baltarusių Lietuvoje skaičius vis dar gerokai didesnis - 127 tūkstančiai lyginant su 52 tūkstančiais iš labiausiai augančių Azijos bendruomenių, tačiau migracijos geografijos pasikeitimas aiškus.Formulės 1 lenktynėse kartais matome prognozes, kiek reikės lenktynininkui laiko, kol pasivis priekyje važiuojantį konkurentą. Jeigu tendencijos nesikeis - šitos dvi bendruomenės susilygins 2030 metų pabaigoje.Sveikas protas sako, jeigu yra srautas, jį reikia suvaldyti taip, kad būtų efektyviausia. Stadione valdomi žmonių srautai. Prekyboje valdomi ir balansuojami eksporto importo srautai. Žmogiškųjų išteklių ekonomikoje turėtų būti valdomi migrantų srautai.Ką dar sako sveikas protas - aiškiai identifikuoti, kiek Lietuvai dabar reikia ir ateityje reikės a) aukštos kvalifikacijos darbuotojų, b) nekvalifikuotų darbuotojų, kurie padengtų įvairias rinkoje esančias skyles.Ar tikrai 2028 metais mums reikia 80 tūkstančių tadžikų, uzbekų ir pakistaniečių? Jeigu tiek nereikia, o kiek reikia?Velnias slypi detalėse - šių metų migrantų kvota buvo 24 706 ir ji jau išnaudota. Skaičius yra, bet ką jis reiškia ir į kokį klausimą neatsako?O kiek iš tikrųjų Lietuvai šiemet reikėjo darbuotojų, kiek reikėjo vairuotojų, o kiek suvirintojų, kiek inžinierių, o kiek slaugytojų. Ir dar svarbiau - kiek visko reikės po trejų metų?Ką sako mūsų politikai ir šalies vadovai?Beveik visi kalba apie migracijos griežtinimą, nes tai yra tai, ką nori girdėti dauguma žmonių.VRM ministras Katelynas sako, kad dabartinė kvotų sistema neveikia, reikia naujos.Prezidentas sako, kad reikia labiau kontroliuoti laikiną migraciją ir prižiūrėti, kad ji nevirstų nuolatine.TS-LKD lyderis Kasčiūnas siūlo mažinti migracijos kvotą iki 10 tūkstančių migrantų, darant išimtis aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir vykdyti selektyvią migracijos politiką, renkantis mums kultūriškai artimesnes šalis.Pasitikrinau, ar kuris nors iš aukštesnio rango šalies politikų yra kalbėjęs apie migrantų strategiją bent kelių metų perspektyvai ir radau Demokratų sąjungos vadovą Virginijų Sinkevičių, kuris šiemet kartu su ekonomistu Adomu Klimantu bent jau suformulavo tokią tezę:“Valstybei laikas turėti aiškų supratimą, kiek ir kokių migrantų mums reikia ilgame laikotarpyje”Atrodytų, kad nėra sudėtinga padaryti tokius žingsnius:* Paskaičiuoti, kiek ir kokių profesijų darbuotojų trūks per 3-5 metus* Kiek jų galima padengti Lietuvos gyventojais, grįžtančiais emigrantais ar ES šalių darbuotojais.* Nustatyti likutį ekonominiams migrantams* Pagal poreikį nustatyti kvotas ir kvalifikacijos prioritetus.Sudaryk think tanką iš politikų, ekonomistų, verslininkų ir demografijos specialistų ir išspręsk šitą užduotį. Regis, paprasta.O tada atvažiuoja baikeriai su kiaulės galva, deginam Koraną ir visa ekonominė/demografinė diskusija pavirsta kultūriniais karais, kuriuose puikiai išnaudojama Kito baimė.Staiga pradėjome kalbėti jau ne apie tai, kiek Lietuvos statyboms reikia suvirintojų, bet apie islamą, lietuvišką tapatybę ir apie tai, kad Mildažytė nesupranta, kokią ekonominę naudą valstybei atneša “invazinės rūšys”.Toliau jau keliaujam gilyn į triušio olą - vieni piktinasi baikeriais, antri - besimeldžiančiais musulmonais, treti tuo, kad jie nesistengia prisitaikyti prie šalies, į kurią atvyko, papročių ir kultūros, ketvirti nesupranta, kodėl painiojami Lietuvoje daug metų gyvenantys musulmonai ir prieš mėnesį atvykę tadžikai, penkti baisisi uzbekais, o šešti pasakoja, kaip maloniai su jais lietuviškai bendravo Bolto vairuotojas iš Egipto.Asmeninės patirtys išsipučia iki nacionalinių, multiplikuojasi, įtampa prūdelyje kyla. Ir pagal klasikinį scenarijų, kurį jau praėjo Vakarų Europos valstybės, tokiame prūdelyje atsiranda terpė populistams, kurie visą platformą statys ant “neįleisime naujų migrantų, o senus išvarysime”.Lygiai prieš 10 met… This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

This is a free preview of a paid episode. To hear more, visit tapinas.substack.com

Thank you Algimantas Bružas, Emilija, Gintarė Vasiliauskaitė, Armanė Mingailė, Arnoldas, and many others for tuning into my live video! Join me for my next live video in the app. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

Kai Sinkevičiaus “yes man” Juro Taminsko vadovaujama Susisiekimo ministerija nusprendė atleisti iš darbo turbūt vieną geriausių Lietuvos vadovų ir aviacijos specialistų Simoną Bartkų ir išvaikyti oro uostų valdybą pakeisdama ją savais, tikėjausi, kad gausime dar vieną šitiems valdantiesiems būdingą nekompetencijos, bet ištikimybės porciją.Gavome dar įdomesnį variantą.Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.Vakar paskelbta nauja valdybos sudėtis ir už vieną esminių dalykų - strateginį planavimą ir aviacijos sritį bus atsakingas Oleksandr Laneckij, turintis 15 metų vadovaujamą patirtį civilinės aviacijos sektoriuje ir save pristatantis kaip ukrainiečių kilmės lietuvį.Dabar toliau reikia eiti chronologiškai.Greitai patikrinus Laneckij patirtį matosi, kad didžiąja dalimi ji susijusi su rusijos ir baltarusijos rinkomis. Bet reikia pabrėžti - iki 2022 metų.Vienas įdomiausių biografijos momentų - Laneckij trejus metus nuo 2009 iki 2012 metų dirbo Žiemelio kompanijos “Avia Solutions Group” pardavimų viceprezidentu, atsakingu už rusijos ir NVS rinkas.Vėliau septynerius metus bendrovėje “Linetech Aircraft Maintenance”, kuri rūpinosi orlaivių priežiūra Baltijos šalyse, Ukrainoje, Lenkijoje ir NVS šalyse.Paraleliai nuo 2012 metų Laneckij vadovauja bendrovei “Friendly Avia Support”, kuri, kaip jis pats pristato LinkedIn, konsultuoja aviacijos verslo atstovus bei valstybines agentūras Ukrainoje ir Uzbekistane.Tik paskelbus apie Laneckį viešai pasisako konservatorė, Seimo narė, buvusi Šimonytės Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, kuri meta Laneckiui greitus kaltinimus:Oleksandr Laneckij savo viešoje Linkedin paskyroje rašo kaip jo įmonė konsultuoja baltarusijos vyriausybę padedant pritraukti pigių skrydžių oro bendroves (gal net tas kuriomis buvo skraidinami nelegalūs migrantai iš Vidurio rytu valstybių, kurie po to masiškai buvo siunčiami į Lietuvą?). O iki 2023 rugpjūčio (einant antriems rusijos karo prieš Ukrainą metams) jau kita jo įmonė taisė orlaivių variklius užsakovams iš rusijos.Yra daugiau įdomių detalių. Antai 2026 liepos mėnesį naujasis Oro uostų valdybos narys teikia įžvalgas rusų žiniasklaidai apie tai, kaip geriau daryt su rusų oro uostais (nuoroda komentare). Atrodo išties patyręs kandidatas.Oleksandr Laneckij tą patį vakarą jai irgi atsako viešai:Seimo narė Giedrė Balčytytė savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė tikrovės neatitinkančią, manipuliatyvią ir mano reputaciją žeminančią informaciją. Todėl noriu pateikti aiškius ir faktais pagrįstus atsakymus.1)Dėl bendradarbiavimo su Baltarusija ir „migrantų gabenimo“Bendrovė „Friendly Avia Support“ 2018–2019 m. konsultavo Baltarusijos oro navigacijos įmonę išskirtinai dėl regioninių oro uostų (Gardino, Bresto ir kt.) patrauklumo didinimo bendrovei „Ryanair“.Bet koks bendradarbiavimas su Baltarusijos subjektais buvo galutinai nutrauktas dar 2020 m. pavasarį, prasidėjus pandemijai, – likus daugiau nei metams iki 2021 m. migrantų krizės ir gerokai anksčiau, nei buvo įvestos atitinkamos sankcijos.2)Dėl orlaivių remonto Rusijos užsakovams.Metami kaltinimai dėl orlaivių variklių remonto Rusijos užsakovams yra visiškai melagingi. Lenkijos įmonė „Linetech“ ir jos dukterinės bendrovės nutraukė bet kokį Rusijos oro linijų orlaivių aptarnavimą 2022 m. vasario 24 d. – pačią pirmąją Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dieną, dar iki oficialių ES ir JAV sankcijų įsigaliojimo.3)Dėl „patarimų Rusijos žiniasklaidai“Mano bendravimas su rusakalbe žiniasklaida pastaraisiais metais apsiribojo komentarais Europoje veikiančioms nepriklausomoms ir Rusijos opozicinėms žiniasklaidos priemonėms, tokioms kaip „Novaja Gazeta“ ir „Meduza“, taip pat Europos žiniasklaidai, pavyzdžiui, „Deutsche Welle“.Mano citatas, nenurodydamos pirminio šaltinio, ne kartą perspausdino ir Rusijoje veikiančios žiniasklaidos priemonės. Tai, kad mano komentarą ar citatą be mano žinios panaudojo kita žiniasklaidos priemonė, savaime nereiškia nei bendradarbiavimo su ja, nei juo labiau „patarimų“ jai.Visų mano interviu ir komentarų pozicija buvo vienareikšmiška ir griežtai kritiška Rusijos režimo atžvilgiu.Todėl bandymas tokius interviu ir ekspertinius komentarus pateikti kaip „pagalbą Rusijai“ yra grubus jų turinio ir konteksto iškraipymas.Man, kaip ukrainiečių kilmės lietuviui, tokie nepagrįsti kaltinimai ir bandymai priklijuoti tariamo „palankumo režimams“ etiketę yra ypač žeidžiantys ir skaudūs. Nuo pat pirmųjų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą dienų mano pozicija buvo ir išlieka visiškai aiški.Ir kaip įrodymą prideda kelias iš Ukrainos gautas padėkas.Dėl pirmų dviejų teiginių Laneckij gali būti teisus, po 2020 ir 2022 metų jokio pėdsako, kad jo įmonė dirbtų su rusija ar baltarusija kol kasnėra.Tačiau iki to Laneckij buvo itin glaudžiai susijęs su baltarusijos struktūromis. Jo įmonė dirbo su valstybine “Belareonavigatsia”, jos generalinio direktoriaus pavaduotojas ekonomikai ir ideologijai Ivan Gerlovskij 2019 metais kalbėjo, jog “kontaktuoja su Laneckij, nes jis žino, kaip į baltarusiją atvesti aviakompanijas valstybiniu lygmeniu”, jo pėdsakas matosi ir kelių regioninių baltarusijos oro uostų veikloje, šiek tiek anksčiau pats Laneckij parengia didelį interviu su “Belavia” aviakompanijos vadovu Igoriu Čerginecu.Vėlgi - tai buvo iki 2020 metų, tačiau parodo, kad Laneckij buvo gan giliai susijęs su baltarusijos valstybės kontroliuojama avia pramone.Dabar dėl trečiojo - bendravimo su rusijos žiniasklaida, kurį jis neigia.Čia Laneckij akivaizdžiai meluoja.Su prorusiška žiniasklaida - Komersant.ru, RBC.Ru, Vedomosti.ru - ir kitais portalais jis bendrauja dažnai ir noriai. Teiginys, kad jie tiesiog perspausdina jo citatas, yra irgi nesunkiai patikrinamas, nes jis komentuoja temomis, kurios įdomios tik ruskyno žiniasklaidai.Vien per pastaruosius kelis metus radau daugiau kaip 20 jo komentarų. Štai konkretūs pavyzdžiai.2024 rugpjūtis - rusiškame portale BFM.ru straipsnis apie tai, kad naujas ruskyno lėktuvas “Baikal” kainuos daugiau nei planavo ministerija.Laneckij cituojamas labai išsamiai - jis aiškina, kad “Baikal” brango ne tik dėl logistikos, bet ir dėl nesustyguotos gamybos, kadangi Vakaruose nebegalima nusipirkti daugumos prietaisų ir atsarginių dalių.Tikrai jokiam Deutche Welle, BBC ar netgi Meduza jis tokio komentaro nedavė, aiškiai cituojamas pačiame BFM. Dar du įdomūs niuansai - Laneckij sako “negalima nusipirkti Vakaruose”, tipiška ruskyno komentatoriams būdinga frazė. Ir, aišku, jis joks ne Oleksandr, o surusintas Aleksandr.Šiek tiek anksčiau tame pačiame BFM Laneckij duoda interviu apie ruskyno lainerių kainas, sakydamas, kad jos teisingos ir atitinkančios rinkos kainą: https://www.bfm.ru/news/517050Dar vienas įdomus BFM straipsnis prasideda Rostecho vado Čemezovo dialogu su putinu ir pažadu putinui kasmet išleisti po 20 Sukhoi Superjet lėktuvų. Tai komentuoja Laneckij, kuris sako, kad “tėvyniniai” lėktuvai kainuos dvigubai pigiau, bet jų nepakaks, kad pakeistų vakarietišką techniką.Vėlgi įdomus niuansas - tėvyniniai. Galbūt galima gintis, kad čia iškraipyta citata, o gal ir ne.2023 metais Laneckij pasirodo portale Vedomosti.ru. Tik ruskyną dominančiame straipsnyje apie tai, kad Aeroflot bendradarbiaus su kažkokiu ruskyno turoperatoriumi, Laneckij komentuoja, kad toks Aerofloto sprendimas logiškas ir į jį reikia žiūrėti, kaip į Aerofloto bandymą plėstis tarptautinių turistų pervežimų rinkoje.Tie patys metai, tos pačios Vedomosti.ru. Straipsnis apie Šeremetjevo oro uosto sprendimą leisti kinams atlikti tranzito nusileidimus. Ir vėl komentuoja ekspertas - “Friendly Avia Support” generalinis direktorius Aleksandr Laneckij: https://www.vedomosti.ru/business/articles/2023/05/25/976758-sheremetevo-hochet-pyatuyu-svobodu-vozduhaJau šie metai - dar vienas rusiškas leidinys Kommersant.ru rašo apie tai, kad Šeremetjevo oro uostas perka Domodedovo oro uostą ir Laneckij komentuoja, jog vieno savininko kontroliuojami du maskvos oro uo… This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe

Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber. This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe