Gamta – visų namai

Laida „Gamta – visų namai“ – skirta jos autoriui Selemonui Paltanavičiui atminti. Gamtininkas, fotografas, rašytojas, Nacionalinių ekspedicijų dalyvis – žmogus, kurio gyvenimas buvo neatsiejamas nuo gamtos pažinimo ir noro tuo pažinimu dalytis. Koks Selemonas buvo jaunystėje, kuo stebino savo bičiulius, kaip gimdavo jo sumanymai ir kokius darbus jis paliko Lietuvos gamtai? Apie tai pasakos žmonės, su kuriais jį siejo ilgametė draugystė, bendros kelionės, kūryba ir rūpestis gamta. Tai šilti, gyvi prisiminimai apie žmogų, kuris mokė mus ne tik pažinti gamtą, bet ir ją pamilti.Ved. Alvyda Bajarūnaitė

Apie iniciatyvą „Stiklinis paukštelis“ kalbamės su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovu Sauliumi Rumbučiu. Ornitologas papasakoja, kodėl paukščiai taip dažnai atsitrenkia į stiklo konstrukcijas, kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti prie sparnuočių išsaugojimo.Kuršių nerijoje - pats rudeninės paukščių migracijos įkarštis. Selemonas Paltanavičius dalijasi įspūdžiais apie virš pajūrio nusidriekusius skrendančių sparnuočių srautus bei nepakartojamą rudenėjančios gamtos ritmą. Beje, Kuršių nerijos miškuose gyvenantys žvėrys jau keičia savo kailiukus ir ruošiasi artėjančiai žiemai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Rudens metas gamtoje atneša ne tik besikeičiančias spalvas, bet ir ypatingus garsus bei iššūkius: Selemono įspūdžiai iš Pakruojo miškų, kur pats klausėsi tauriųjų elnių riaumojimo. Vėliau kelsimės į Ežerėlio apylinkes ir apie gervių sankaupas bei jų pasiruošimą skrydžiui pasakoja gamtos stebėtojas, fotografas Edvinas Polianskis.Ne tik rudenį labiausiai žmogaus pagalbos reikia sužeistiems ir paliegusiems gyvūnams. Apie Laukinių gyvūnų globos centro kasdienybę pasakoja konsultantė Adelė Račylaitė.Kviečiame įsiklausyti į rudens gamtos ritmą ir sužinoti, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie jos išsaugojimo.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Atveriame tūkstantmetę Lietuvos pelkių istoriją. Dr. Jūratė Sendžikaitė papasakoja, kiek senųjų neįžengiamų pelkių išliko iki mūsų dienų ir kokios būklės jos yra dabar. Kartu apžvelgiame pirmuosius Aukštumalos tyrimus - ar įmanoma atkurti pažeistą bei nusausintą aukštapelkę, per kiek laiko atsikuria tokios jautrios ekosistemos ir kas finansuoja šiuos sudėtingus darbus. Beje, o kaip į pelkių gelbėjimą reaguoja ūkininkai ar noriai į kiminų sodinimą jungiasi savanoriai. Jūratė Sendžikaitė dalijasi gražiausiais jau atkurtais Pelkių fondo pavyzdžiais.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Čepkeliai – viena paslaptingiausių ir unikaliausių Lietuvos gamtos teritorijų. Ar per pusę amžiaus ši didžiulė pelkė pasikeitė ir ar iš tiesų ji džiūsta? Apie Čepkelių raisto istoriją, jo paukščius, vandenis ir žmones, paskyrusius šiai vietai savo gyvenimą, kalbame su vienu pirmųjų rezervato darbuotojų dr. Eugenijumi Drobeliu ir hidrologu Gintautu KibirKščiu. O apie tai, ką šiandien žinome apie Čepkelius, pasakoja ką tik išleista knyga „Čepkeliai. Stebėjimai, duomenys, atradimai“.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Grįžtame į geltonuojančius vasaros ar rudens pradžios laukus, o ten mūsų laukia rykštenė – augalas, žaibiškai plintantis gamtoje bei žemės ūkio plotuose. Kaip ši invazinė rūšis pateko į Lietuvą, kokią grėsmę ji kelia vietinėms bendrijoms ir kokie kovos būdai iš tiesų veiksmingi, aiškinamės kartu su dr. Zigmantu Gudžinsku.Iš geltonuojančių laukų - į kitą aktualią temą. Ar žinojote, kad Lietuvoje veikia ne vienas zoologijos sodas? Apie privačių ir valstybinių sodų skirtumus, gyvūnų laikymo sąlygas, invazinių rūšių kontrolę bei siekiamą idealą kalbamės su Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos grupės vyresniąja patarėja Laura Janulaitiene.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vėlyvą rugpjūtį laidoje aiškinamės, kodėl kai kurie paukščiai neskuba išskristi. Gamtos filmų režisierius Vytautas Jankevičius papasakos apie savo balkone vėlai per išperėtą čiurliuką, kada jis ketina iššskristi? Taip pat aiškinsimės baltųjų gandrų migracijos paslaptis bei vėluojančių jauniklių likimą. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Paukščių žiedavimo centro vadovas Ričardas Patapavičius atskleis paukščių ženklinimo istoriją ir siųstuvėlių teikiamas galimybes. Galiausiai pašnekovas paaiškins, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie piliečių mokslo ir ką daryti radus žieduotą paukštį.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiandien aptarsime skaudžią paukščių kasdienybę bei pavojus, su kuriais susiduria jaunikliai: nuo elektros stulpų iki grėsmių migracijos keliuose. Apie tai, kur šiuo metu traukia Lietuvos gandrai ir kaip juos seka mokslininkai, pasakos Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas dr. Mindaugas Dagys.Kitoje pokalbio dalyje ornitologas, organizacijos „Ornitostogos“ vadovas Marius Karlonas atvers duris į modernių paukščių stebėjimo technologijų užkulisius. Jis papasakos, ko mokslininkus moko tiesioginės transliacijos iš rečiausių sparnuočių lizdų ir kaip ši unikali medžiaga padeda saugoti trapų gamtos pasaulį.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Apie netikėtai užsitęsusį čiurlių jauniklių auginimą ir priežastis, kodėl šie paukščiai vis dar nepalieka Lietuvos, pasakos žinomas režisierius bei gamtos filmų autorius Vytautas Jankevičius. Kitoje laidos dalyje prisiminsime tradicinį medkopį Stripeikiuose bei aptarsime baltųjų gandrų populiacijos pokyčius su Žuvinto biosferos rezervato ekologu Arūnu Pranaičiu, o Žolinės dieną priminsime gilias dėkingumo gamtai tradicijas, kviesdami paskutines vasaros dienas praleisti gryname ore.Kviečiame klausytis ir kartu pajusti rugpjūčio vidurio gamtos ritmą!Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vienas slaptingiausių ir rečiausių mūsų krašto paukščių – gyvatėdis. Su šia ypatinga rūšimi supažindins ornitologas dr. Eugenijus Drobelis. Kartu su pašnekovu aiškinsimės, kuo unikalus šis tik ropliais mintantis plėšrūnas ir kaip jis medžioja gūdžiose giriose.VU Botanikos sode Kairėnuose veikia išskirtinė ekspozicija, kurioje lankytojai kviečiami iš arti pažinti įvairias daržoves, prieskoninius bei aromatinio tipo augalus. Ekspozicija sukurta taip, kad pažinimo procesas būtų kuo gyvesnis – čia galima ne tik sužinoti augalo pavadinimą, bet ir patiems jį paliesti ar pauostyti.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė