Architektas Gintaras Balčytis: daug pastatų yra nieko verti, bet žmogaus akis pripranta

„Mane domina žmonės, kurie dėl pernelyg įprasto gyvenimo neįeina į istoriją“, - sako dokumentinės fotografijos kūrėjas Artūras Morozovas, išleidžiantis fotoesė knygą „Sutikau žmogų“, pasakojančią apie socialinę atskirtį, vienišumą ir karinių konfliktų paveiktus gyvenimus, tačiau čia esmine ašimi išlieka įprasta žmogaus kasdienybė. Nuo 2006 m. pradėjęs dirbti fotožurnalistu, Artūras savo darbais nušvietė įvairius Lietuvos bei Europos įvykius, savo fotografijose nagrinėjo jautrias socialines temas ir dokumentavo karinius konfliktus Sakartvele, Ukrainoje, pokonfliktines situacijas Čečėnijoje ir kitose pasaulio vietose. Ar tokia fotografija greitai besikeičiančiame pasaulyje vis dar išlaiko savo vertę? Kokios fotografijų istorijos labiausiai pakeitė Artūro gyvenimą ir kaip iš lėto patirti kito žmogaus kasdienybę?Ved. Ignas Klėjus

„Turim klaidingą įsivaizdavimą, kad viskas, kas geriausia, turi būti didmiestyje“, - sako architektas Gintaras Balčytis. Kauno, Vilkaviškio ir šiuo metu statomos Druskininkų autobusų stočių architektas, kurio darbai buvo aprašyti užsienio architektūros žurnaluose kaip puikūs pavyzdžiai. Už savo darbus architektas buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Gintaras Balčytis teigia, jog šiais laikais iš architekto reikalaujama darbą atlikti greitai ir pigiai. Tačiau, gyvenant pasaulyje, kuriame visi skuba, galbūt architektūra vis dar išlaiko teisę į lėtumą?Ved. Ignas Klėjus

„Mėnulis yra bandymų aikštelė prieš keliones į Marsą“, - sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Vidas Dobrovolskas. Paskutinį kartą žmogaus koja Mėnulyje žengė 1972-aisiais. Praėjo daugiau nei pusė amžiaus ir žmonės į Mėnulį ruošiasi grįžti per artimiausią dešimtmetį. O visai netrukus galėsime išvysti „Artemis II“ misiją - skrydį aplink Žemės palydovą, kuris turėtų įvykti ne anksčiau nei 2026 metų vasario 6 d. ir ne vėliau nei balandžio vidurys. Apie šį sugrįžimą į Mėnulį, „Artemis II“ misiją ir tai, ką ji reiškia mums, žmonėms, pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofiziku Vidu Dobrovolsku.Ved. Ignas Klėjus

Praėjo vos kiek daugiau nei šimtas metų nuo rentgeno atradimo, o šiandien jau mokame ne tik žiūrėti į kaulus. Galime matyti judantį kraują, tirpstančius trombus, aneurizmų ir arterijų sieneles. Galime įvesti mažą kateterį į kraujagyslę, keliauti ja tarsi greitkeliu ir iš vidaus atstatyti kraujotaką.„Ramybė ir neskubėjimas yra geras draugas“, - sako intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas Andrejus Afanasjevas, kurio specializacija tokios kraujagyslių operacijos – insultų, aneurizmų, aortos ir kitų kraujagyslių ligų gydymas. Apie technologijų virsmą medicinoje, intervencinę radiologiją, gydytojo kasdienybę ir darbą intensyviuose kraujagyslių greitkeliuose pokalbis su gydytoju.Ved. Ignas Klėjus

Kas nutinka kūrybiškumui, kai mūsų mintis užima šimtai valandų, praleistų socialiniuose tinkluose? Šiame „Tuzino“ epizode kūrybingumo mokslininkė ir trenerė Ieva Martinaitytė kalba apie kūrybiškumą, kurį galima ugdyti, treniruoti ir, praradus, vėl atgauti. 15 metų tyrinėjanti kūrybiškumą organizacijose, Ieva dirba su pasaulinėmis įmonėmis, padėdama komandoms kurti drąsiau ir spręsti problemas kitaip.Ką daryti, jei kūrybiškumą paralyžiuoja baimė būti netobulam? Ką mes vartojame socialiniuose tinkluose kiekvieną dieną ir kaip tai formuoja mūsų vaizduotę? Apie kūrybą kaip kasdienybės praktiką – nuo vaikystės iki suaugusiųjų užblokuotų idėjų – pokalbyje su kūrybingumo mokslininke ir trenere dr. Ieva Martinaityte.Ved. Ignas Klėjus

„Tai pati šalčiausia vieta visatoje“, - apie didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją CERN sako čia dirbantis fizikas dr. Gediminas Šarpis. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje organizacijoje mokslininkai atlieka eksperimentus, siekdami suprasti elementariasias daleles ir sąveikas tarp jų. 100 metrų gylyje po žeme įrengtame 27 km ilgio Didžiajame hadronų greitintuve vykstantys dalelių susidūrimai leidžia ieškoti naujų reiškinių, stengiantis įminti daugiau visatos paslapčių. Gediminas Šarpis teigia, jog tyrinėjant smulkiausias mūsų materijos sudedamąsias dalis siekia atsakyti į klausimą - kodėl mūsų visatoje išvis kažkas egzistuoja? Kas yra antimaterija? Ar įmanoma suvokti, kodėl turime sąmonę ir ar siela egzistuoja?Ved. Ignas Klėjus

„Kartais šie sapnai tampa šeimos turtu“, - sako psichologė-psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė, besigilinanti į didžiųjų sapnų fenomeną. Nors šiuolaikinis mokslas negali tiksliai atsakyti, kokią prasmę turi mūsų sapnai, psichoanalitikai naktines mūsų kelionės po vidinį pasaulį nagrinėja simbolių kalba. Didieji sapnai tarsi reikšmingos ir ryškios naktinės patirtys rodė kryptį, o kartais atspindėjo nelengvą kasdienybę ne vienai pasaulio ir Lietuvos istorinei asmenybei svarbiu jų gyvenimo etapu. Būtent šiuos didžiuosius sapnus, aprašytus Lietuvos istorinių asmenybių dienoraščiuose ir prisiminimuose, nagrinėja Elona Lovčikienė.Ved. Ignas Klėjus.

„Esame arčiausiai vakarietiško pragyvenimo lygio nei kada nors istorijoje“, – sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, mokslininkas dr. Adomas Klimantas. Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominė istorija per pastaruosius šimtą metų yra itin tanki lūžių, praradimų ir netikėtų šuolių. Visus šiuos istorinius ir ekonominius virsmus Adomas Klimantas tyrinėjo ir aprašė savo disertacijoje, kurią apsigynė Oksfordo universitete. Kodėl dabartinę Lietuvą galime vadinti istoriniu aukso amžiumi, o gal tai tik dar viena stotelė ilgame virsmų kelyje? Kokia būtume šalis, jei ne okupacija ir pasauliniai karai?Ved. Ignas Klėjus.

Kas žmones veja iš namų? Dėl kokių priežasčių žmonės bėga maratonus? Ir kaip tai kartais tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, o kai kuriems net obsesija, be kurios gyventi sunku? Šiuos ir daugiau klausimų savo tyrime bandė atsakyti sociologas, keliautojas, rašytojas ir maratonininkas Karolis Bareckas. Pokalbis su juo laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

„Nematau sveiko gyvo noro konkuruoti ir turėti tikslą“, – sako istorijos mokytojas, mokslų daktaras ir rašytojas Algis Bitautas. Mokytojas atvirai kalba apie šiuolaikinius mokinius ir jų požiūrio tendencijas, mokytojo profesijos prasmes ir iššūkius, kylantį spaudimą iš tėvų. Kaip dirbtinio intelekto pažanga keičia ne tik mokymąsi, bet ir istoriją? Kodėl istorijos mokymas šiandien reikalingas labiau nei bet kada? Ir kokius pokyčius Algis Bitautas mato ateities mokyklose?Ved. Ignas Klėjus.