Mokslas be pamokslų

Kodėl vieni žmonės suserga sunkiomis ligomis, o kiti – ne? Ar sunkias ligas paveldime, ar joms įtakos turi mūsų gyvenimo būdas ir aplinka, gyvenimo eigoje atsiradę genų veiklos sutrikimai? Kodėl žmogus, turintis polinkį į tam tikrą ligą, nebūtinai ja suserga? Ir kodėl sunki liga vieną žmogų užklumpa 30-ies, o kitą – tik 80-ies?Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode apie tai diskutuoja VU Gyvybės mokslų centro tyrėjas, genetikas dr. Simonas Juzėnas ir Medicinos fakulteto docentė, retų ligų gydytoja Birutė Tumienė.Ved. Darius Matas

Ar kada nors jautėte, kad kažkas ne taip, nors negalėjote paaiškinti kas? Vieni tai vadina „šeštuoju pojūčiu“, kiti – nuojauta. Bet kas iš tiesų slypi už šio jausmo, kurį nors kartą tikriausiai esame patyrę kiekvienas?Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslo be pamokslų“ epizode su VU Filosofijos fakulteto dėstytoju, psichologu doc. Tadu Stumbriu kalbamės apie nuojautą: iš kur ji atsiranda, kaip veikia, kada ja verta pasitikėti ir kodėl kartais ji mus suklaidina.Ved. Darius Matas

Fiziškai dirbame gerokai mažiau nei ankstesnės kartos, technologijos neįtikėtinai palengvino mūsų kasdienybę, o daugybę darbų atlieka mašinos. Vis dėlto jaučiamės pavargę vis dažniau. Kodėl? Ar mes esame tinginiai, ar tiesiog gyvename taip, kad mūsų organizmas nespėja pailsėti?Apie šiuolaikinio žmogaus nuovargį, jo priežastis ir tai, kaip mūsų gyvenimo būdas veikia savijautą, naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakos VU Medicinos fakulteto lektorius, gyvensenos medicinos kompetencijų stiprinimo pradininkas Lietuvoje dr. Tomas Vaičiūnas.Ved. Darius Matas

Po ilgesnio naršymo internete dažnas jaučia nuovargį, sunkiau išlaiko dėmesį, o grįžti prie susikaupimo reikalaujančių užduočių tampa sudėtingiau. Kodėl taip nutinka, nors didžiąją laiko dalį praleidžiame tiesiog žiūrėdami į ekraną?Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su psichologe doc. Inga Truskauskaite aptariame, kas vyksta smegenyse ilgai naršant internete, nuolat šokinėjant nuo vienos platformos prie kitos ir susiduriant su nenutrūkstamu informacijos srautu. Taip pat aiškinamės, kodėl po ilgo naršymo kartais patiriame būseną, panašią į pagirias.

Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodė reklamos prieš kelis dešimtmečius?Jose – ne tik produktai, bet ir aiškiai užkoduotos visuomenės normos: kas „priklauso“ moterims, kas vyrams, kaip vaizduojamos skirtingos socialinės grupės ir kokie vaidmenys laikomi savaime suprantamais.Ar reklama tik atspindi visuomenę, ar ją formuoja? Kiek tų pačių stereotipų vis dar yra šiandienos reklamoje? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode apie tai pasakoja VU Komunikacijos fakulteto partnerystė docentas ir reklamos ekspertas Tomas Bartninkas.Ved. Darius Matas

Ar gali būti, kad didžiausia šiuolaikinio miesto tarša yra ta, kurios mes net nematome – tik girdime?Mokslininkai vis dažniau triukšmą vadina savotiška šiuolaikinio pasaulio epidemija. Statybos, transportas, koncertai, sporto klubai, muzika ausinėse – triukšminga aplinka mus lydi beveik visur. Ir nors dažnai atrodo, kad prie to tiesiog priprantame, mūsų organizmas reaguoja visai kitaip.Kada garsas tampa pavojingu triukšmu? Ar įmanoma nuo jo apsisaugoti? Ir ar tikrai mūsų kasdienė aplinka yra gerokai garsesnė, nei mes patys suvokiame? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su Medicinos fakulteto partnerystės profesore, visuomenės sveikatos mokslų daktare Rita Sketerskiene ir Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovu, gydytoju prof. Eugenijumi Lesinsku.Ved. Darius Matas

Kaip dažnai Jūs konsultuojatės su dirbtiniu intelektu, susidūrę su emociniais sunkumais?Vis daugiau jaunų žmonių iki 30 metų savo jausmus, abejones ar net krizes pirmiausia patiki ne draugams, artimiesiems ar profesionalams, o dirbtiniam intelektui, nes tai yra greita, anonimiška, visada pasiekiama. Bet ar tai saugu?Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su VU klinikinės psichologijos magistrante Beata Tiškevič kalbame apie tai, ar pasikalbėjimas su dirbtiniu intelektu tampa nauja „terapijos forma“, ar gali technologija pakeisti tai, kas terapijoje yra esmingiausia – žmogišką ryšį ir empatiją.Vizuale naudojama Monikos Penkutės nuotr.Ved. Darius Matas

Ar lietuvių kalbai gresia išnykimas – ar tai tik nuolat į viešąją erdvę nepagrįstai sugrįžtantis nerimas? Kiek mūsų tapatybė priklauso nuo kalbos ir kaip ją keičia globalizacija, emigracija bei technologijos?Apie kalbos ateitį, normų ribas, emigracijos įtaką ir mūsų kasdienius pasirinkimus naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su žinoma lietuvių kalbininke prof. Irena Smetoniene.Ved. Darius Matas

1990 m. Kovo 11-ąją Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Kodėl Lietuvai pavyko ne tik atsiskirti nuo Rusijos, bet ir įtvirtinti demokratinę valstybę, o Baltarusija pasuko autoritarizmo keliu?Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su VU istoriku Tomu Vaitele kalbamės apie tai, ką Lietuva turėjo tokio, ko pritrūko Baltarusijai, ar 1991-aisiais Minskas turėjo realų šansą pasirinkti kitą kryptį – ir kaip šiandien atrodytų mūsų regionas, jei Baltarusija būtų tapusi demokratine valstybe.Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės epizode kartu su VU Gyvybės mokslų centro mokslininkais dr. Marija Ger ir dr. Povilu Barasa aiškinamės, kokios žmogaus klonavimo galimybės yra realios, kaip ši tema vaizduojama filmuose ir aprašoma knygose, ir kaip tai veikia mūsų požiūrį į klonavimą?Ved. Darius Matas