Atrask Lietuvą

Kapinių šventė Kisiniuose ir lietuvininkų giedojimo tradicija, kuri apima liuteroniškas giesmes, įrašytos į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šios gyvos tradicijos yra itin svarbios Dovilų bendruomenei bei visai Mažajai Lietuvai.Klaipėdos rajono etninės kultūros centras Doviluose saugo ir puoselėja Kapinių šventę ir giedojimo tradiciją Kisinių kaime. Etnologas dr. Jonas Tilvikas, centro direktorius, ir lietuvininkas Helmutas Lotužis supažindina su Dovilais, istorine Mažosios Lietuvos pasienio gyvenviete.Klaipėdos universiteto prof. Dalia Kiseliūnaitė, kuršininkų kalbos ir Mažosios Lietuvos tyrinėtoja, gieda senas Mažosios Lietuvos giesmes, būdingas Dovilų kraštui, vadovauja folkloro giedotojų ansamblui „Aisė“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Židikus garsina miestelyje gyvenusi ir mirusi rašytoja Marija Petkevičaitė-Šatrijos Ragana.Židikai – 2027 metų Lietuvos mažoji kultūros sostinė –ruošiasi kitiems metams. Su miesteliu ir Židikų kultūros centro veiklomis supažindina kultūros centro vadovė Sandra Sakalauskienė.Tautodailininkė Irina Klemeniene kviečia prie audimo staklių. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios parapijos klebonas Dainoras Židackas paskendęs kasdieniuose rūpesčiuose. Marijos Petkevičaitės-Šatrijos Raganos memorialinio muziejaus ekskursijų vadovė Erika Skeivienė primena istorinius faktus ir kviečia aplankyti koplyčią, kurioje ilsisi rašytojos palaikai.Viekšnių muziejus įtrauktas į Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų kultūros kelią. Daugiau pasakoja Viekšnių muziejų vadovė Inesa Stankienė.Po Mažeikių kraštą keliaujame su Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktore Jolanta Gintaliene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiais metais Švenčionėliams sukako 165 m. Geležinkelio miesto įvaizdį praplėtė bendruomenė „Miško uostas“, kurią subūrė iš didmiesčių atsikraustę kūrybingi žmonės. Atsikraustė ir pradėjo trinti ribas tarp didmiesčio ir provincijos, trinti kultūrinius skirtumus. Ir jiems sekasi!Mintimis dalijasi Šarūnas Navickas, Edvinas Sinkevičius ir Rasa Turlienė, Švenčionių verslo ir turizmo informacinio centro vadovė.Švenčionys – vaistažolių sostinė! Miestui – 540 metų. Nalšios muziejaus direktorė Milda Petkevičienė-Dečkuvienė pristato naują ekspoziciją „Tarp žolynų ir tautų: Nalšios žemės istorijos“Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras įsikūręs Šventos dvaro sodyboje. Kalvotame reljefe išsibarstę kaimai, pavienės sodybos, piliakalniai, pilkapiai, alkakalniai, unikalūs medžiai, stebuklingi šaltiniai. Kone kiekviena vietovė apipinta legendomis ir padavimais. Apie mitologijos prasmę šiame krašte pasakoja Marius Semaška.Paliesiaus dvaras priklauso Ignalinos rajonui ir garsėja aukšto meninio lygio koncertais, bendruomenės edukacijomis. Birutė Jaškūnienė daugiau pasakoja apie dvaro ypatumus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Visaginas įklimpęs identiteto paieškose. Anksčiau tai buvo inžinierių atomininkų miestas, šiandien – tiesiog miestas prie ežero? Taip mintija žinomas Visagino visuomenininkas, edukatorius, basakojis gidas Aleksejus Uzarovas. Jis pakeitė pasą ir pareiškė, kad renkasi būti lietuviu. Visaginiečiai sumišo, bet Aleksejus išlieka ramus. Viskam reikia laiko. Su gidu pasivaikščiokime po Visaginą ir sužinokime, kuo gyvas miestas, į ką dedamos viltys?Visagino turizmo plėtros centro direktorė Anastasija Jevtiuchova sako, kad mieste ypač populiarus objektas – Ignalinos atominė elektrinė. Daugiau sužinoti apie branduolinės jėgainės istoriją galima Ignalinos atominės elektrinės informacijos centre arba patekus tiesiai į elektrinės vidų. Tačiau šis pažinimo būdas brangus. Todėl gidė Oksana Denisenko siūlo susipažinti su Ignalinos atominės elektrinės bloko valdymo skydo treniruokliu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mažosios Lietuvos lietuvininkų tarmę, religiją, papročius, folklorą ir architektūrą formavo Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos kultūra. Šis istorinis etnografinis regionas Vakarų Lietuvoje traukia lankytojus ne tik iš Lietuvos, bet ir pasaulio. Vietiniai siekia išsaugoti šišioniškių tarmę, senovinius amatus, tradicijas, taip pat kuria naujas.Folklorinės grupės „Žvejytės“ vadovė, edukacinės pramoginės programos ir kulinarinio kruizo „Žuvies kelias“ siela, gidė Virgina Asnauskienė žodžių kišenėje neieško ir porina tik šišioniškių tarme. Kas nesupranta, lai mokosi!Laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje galima ne tik susipažinti su žvejybos ir laivų istorija Kuršių mariose, bet, pavyzdžiui, patiems nuspalvinti analogų pasaulyje neturintį šio krašto simbolį – vėtrungę. Lankytojus ir svečius priima sodyboje įsikūręs Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras ir Gargždų krašto muziejaus filialas, kuriam vadovauja Gintarė Atkočiūnė.Drevernos bendruomenės pirmininkė Lina Alminaitė-Strumylienė pasakoja apie Laivelių promenadą, kurioje nuotraukos liudija seno žvejų kaimo istoriją.Buvusioje Drevernos mokykloje įsikūrė amatininkų gildija „Lamata“, kurios prezidentė senovinių valgių rekonstruktorė Edita Nurmi. Pagal specialybę ji nėra nei istorikė, nei archeologė. Metalurgijos įmonių direktorė gilinasi į istoriją, su archeologais tyrinėja piliakalnius, kuria filmus, edukuoja. Moteriai padeda dukra Liza.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mažeikiai – savitas miestas, pramoninis, tačiau ne tik nafta gyvas. Šiauriausiame Lietuvoje pakraštyje ties Latvijos siena žemaičiai puoselėja paveldą, prisimena ir gerbia istorines asmenybes, kuria naujas tradicijas ir lankytojų laukia ištisus metus. Jolanta Gintalienė, Mažeikių turizmo ir verslo informacinio centro direktorė, nesutinka su tais, kuriems miestas toli ir sunkiai pasiekiamas. Kaip nėra blogo oro, tik prastas nusiteikimas.Dautarų dvaro savininkei Gražinai Juknevičienei šiandien tenka sunki našta. Profesionali restauratorė viena rūpinasi dvaru, priima svečius, ekskursijas, piligrimus. Žemaitijos pelkėse įsikūręs Dautarų dvaras mena carinės Rusijos laiku, kai Piotro Stolypino dukra Marija į jį atvykdavo privačiai nutiestu geležinkeliu nuosavame vagone. Dar ir dabar išlikusi Lūšės geležinkelio stotelė. Dautarų dvarą M. Juknevičienei perleido legendinė Lietuvos Radijo diktorė Undinė Nasvytytė.Anot J. Gintalienės, gražiausias pastatas mieste yra Mažeikių banko rūmai, kurie palengva tampa kultūros židiniu. Juose vyksta parodos, koncertai, konferencijos, teatralizuotos ekskursijos. Gera proga ištaikė pasikalbėti su mėgėjų teatro trupės „Visavi“ režisiere Daiva Gedviliene ir muzikantu Gintaru Pypkinu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mėgstantys keliauti ir atrasti vis dažniau renkasi lėtąjį turizmą. Smagu užsibūti kaimuose, miesteliuose ar miestuose ir per skonius pajausti vietos dvasią. Bendruomenės, verslai jau išmoko svečius vilioti per skonių pojūčius, nejučia įtraukia į vietos pažinimą. Lietuvą galima įvairiai atrasti.Laidoje: Kėdainių rajonas, Juodkaimiai – bendruomenės pirmininkė Virginija Cukanovienė; Josvainiai – kavinės „Grūdynė“ įkūrėja Sonata Grūdienė; Pelėdnagiai – bendruomenės pirmininkė Virginija Vilkelienė, administratorė Zita Kazokevičienė ir narės Janina Girdienė bei muzikos kolektyvo „Ašarėna“ vadovė Gitana Adomavičienė; Aukštieji Kapliai – bitininkas Ramūnas Ardavičius ir bandonininkas Gražvydas Drąsutis; Kėdainiai – restoranas „Grėjaus namas“ ir vadovas Mantas Petrulis, kavos namų „Kavamanija“ įkūrėja Vaiga Cechanavičė, krautuvės „Gurkė“ savininkė Justina Gikniūtė Koče.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keliautojas ir turistams Vilniaus kraštas vis dar neatrastas, nors jaunos šeimos mielai kuriasi kaimuose ir miesteliuose. Vilnius čia pat, darbas, o tikras atokvėpis švarioje gamtoje, jaukioje kaimynystėje. Mintimis dalijasi Šatrininkų seniūnijos seniūnė Ilona Kazandži ir Kyviškių kaimo bendruomenės vadovė Renata Čižik.Vėliučionys vis dar kelia abejonių, nes ten įsikūręs Vėliučionių vaikų socializacijos centras. Tačiau kaimas turi kuo didžiuotis! Vėliučionių koplyčia po restauravimo darbų netrukus atvers duris tiek parapijiečiams, tiek lankytojams, kuriems įdomus Lietuvos sakralinis paveldas. Anglų kalbos mokytojas Genadijus Subotkevičius parodys atmintinas vietas prie Vėliučionių.Žirgyną „Jojimo menas“ Kyviškių kaime įkūrė Jaroslavas Petrulevičius. Sakoma, kad tai – čempionų žirgynas. Nuo vaikystės puoselėjama meilė žirgams paakino Jaroslavą įkurti žirgų teatrą „Bingo“. Bingo yra žirgo, išgelbėto iš skerdyklos, vardas. Šiandien jis – čempionas! Jaroslavas nuolat kartoja, kad į žirgus reikia žiūrėti kaip į žmones, su meile. Žirgus ir raitelius taip pat treniruoti padeda Lietuvos čempionė Raimonda Palionytė, vaikų stovykloms vadovauja Emilis Pilkauskas.Mačiuliškėse stūkso didžiulis ąžuolas. Vietiniai suteikė jam kaimo pavadinimo vardą. Prie šio medžio miškininkas Aleksandras Tobaniovas pasakojo apie Vilniaus rajono miškus ir grybingas vietas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Linkėjimai iš Mažeikių!LRT Radijo darbuotojus ir visus Lietuvos gyventojus su Radijo šimtmečiu sveikina unikalaus Patefonų muziejaus įkūrėjas Gedminas Stasiūnas!Didžiulę mechaninių gramofonų ir patefonų kolekciją surinkęs restauratorius kviečia į edukacijas ir dovanoja muziką bei neišdildomus įspūdžius.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vidurio Lietuvos kunigaikščių Radvilų mieste gausu istorijos, paveldo, kultūros, meno, muzikos, dailės... Miestiečiai puikiai derina novatoriškumą su senomis tradicijomis. Kėdainių senamiestis – urbanistikos paminklas, vienas iš septynių senamiesčių Lietuvoje. Kėdainiečiai su trenksmu pasitinka miesto gimimo dieną – 654 metus.Kėdainiams šie metai ypatingi, nes tapo Lietuvos kultūros sostine. Tad renginių gausa lydės iki metų pabaigos, o jau dairomasi į ateitį. Tiems, kas dar nesilankė Kėdainiuose, apie miesto išskirtinumą papasakos laidos dalyviai.Benas Cechanavičius – Lietuvos kultūros sostinės komunikacijos vadovas.Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Sonata Gabševičienė.Tradicinių amatų centro vadovė Regina Lukminienė, juostų pynėja Loreta Steponavičienė ir medžio drožėjas Arūnas Gaučas.Audronė Pečiulytė, Daugiakultūrio centro vadovė.Dailės mokyklos direktorė Jovita Buinevičienė.Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė